"Deginti", karamelizuoti migdolai

Tai užkandis, desertas puikiai tinkantis Kalėdoms. Labai patinka ir vaikams ir suaugusiems, lipnūs migdolai puikiai tiks prie taurės vyno ar Kalėdinio likerio. Originalai įpakavus galima dovanoti kaip Kalėdinį skanėstą.

Reikia:
225 g cukraus
50 ml vandens
1 a.š. vanilės ekstrakto (rekomenduoju natūralų)
500 g migdolų
25 g sviesto
2 v.š. gliukozės (galima ir nedėti, tačiau ji prideda blizgesio)

Pilame cukrų, vandenį ir vanilės ekstraktą į puodą (idealiausiai tiktų nesvylantis), užverdame ant didelės kaitros ir verdame tol, kol nebeliks vandens. Kai iš puodo nustos garuoti, sumažiname kaitrą iki vidutinės, sudedame migdolus ir be perstojo maišome. Cukrus susikristalizuos, maišyti taps sunku ir vaizdelis tikrai bus nekoks. Nepraraskite vilties ir toliau maišykite kol cukrus apsilydys ir karamelizuosis.
Kai tik tai atsitiks, išjungiame kaitrą, sudedame sviestą ir gliukozę (jei naudojame) ir vėl intensyviai maišome kol ištirps sviestas. Išpilame migdolus ant kepimo popieriumi išteptos kepimo skardos ir kiek įmanoma atskiriame vieną nuo kito bei leidžiame ataušti. Puiki Kalėdinė dovana paruošta! Tik ATSARGIAI, jokiu būdu nesudeginkite, karamelė yra itin karšta ir migdolai gali kaip mat sudegti, jei tik kaitinsite per ilgai...
Skanaus!

Kalėdos artėja arba kalėdinė, orkaitėje kepta šoninė su priedais

Nuo lapkričio pradžios Norvegijoje pradeda tvyroti kalėdinės nuotaikos. Parduotuvėse atsiranda įvairiausios kalėdinės prekės, tuo metu visi produktai įgauna priešdėlį jule- (kalėdinis), pavyzdžiui julepostei (kalėdinis paštetas), juleribbe (kalėdinė šoninė) it t.t. ir panašiai. Aišku tada kiekvienuose namuose savaitgaliais vyrauja taip vadinama juletalerken - kelėdinė lėkštė. Tai - labai tradicinis ir visų nuoširdžiai mylimas patiekalas, į kurį įeina keptos šoninės su traškia odele gabaliukas, balta kalėdinė dešra, troškinti mėlynieji kopūstai (arba baltieji, arba ir tie ir anie), maltinukas ir migdolinės bulvės (mandelpoteter). Šiek tiek buvau apie šią lėkštę rašęs štai čia.
Pastaruoju metu šoninę visada kepame pagal žemiau pateiktą receptą, nes taip ji gaunasi ideali.

Reikia:
1 šoninės
druskos ir pipirų
10 skiltelių česnako
1 stiklinė vandens

Dieną prieš kepimą itin aštriu peiliu supjaustome odelę kvadratėliais, kuo mažesniais tuo geriau, taip ji greičiau pasidarys traški. Įtriname šoninę druska ir pipirais, dedame į kokią nors tinkamą formą ir į šaldytuvą nakčiai. Galima to ir nedaryti, bei pasūdyti mėsą tik prieš kepimą, bet taip prarasite koius 50% skonio.
Atėjus kepimo metui pilame į formą vandenį, dedame neluptas česnako skilteles ir ant viršaus šoninę oda į apačią. Šauname į orkaitę įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepame lygiai vieną valandą. Tada apverčiame šoninę oda į viršų, po apačia pakišame suglamžytą folijos gabalą, kad per vidurį susidarytų kalnelis ir kepant riebalai lengviau galėtų nubėgti žemyn. Kepame dar vieną valandą. Jei odelė baigiantis kepimui dar nėra traški, galima įjungti griliaus elementą, tik atsargiai, odelė labai greit sudega. Jei kažkuriose vietoje oda jau traški, o kitur dar ne, tai iškepusias vietas galima uždengti aliuminio folija, kad nesudegtų.
Išėmę iš orkaitės leidžiame 10 minučių pailsėti ir pjaustome gabaliukais bei dedame į kalėdinę lėkštę.

Kitas būtinas šio patiekalo atributas - tai troškinti kopūstai. Šį kartą jums pateiksiu labai unikalų šių kopūstų receptą. Jų saldumas puikiai tinka prie riebios šoninės.

Reikia:
1 mėlynojo kopūsto, supjaustyto šiaudeliais
5 džiovintų figų, sukapotų
1 svogūno, smulkiai sukapoto
1 šaukšto medaus
3 šaukštų juodųjų serbentų (naudojau atsargas iš šaldiklio)
100 ml mėlynių sulčių (arba juodųjų serbentų. Aš naudojau savos gamybos mėlynių sulčių koncetratą)
2 v.š. raudonojo vyno acto
druskos ir pipirų

Visus ingredientus, išskyrus actą, dedame į keptuvę/troškintuvą ir vis pamaišydami troškiname apie 20 minučių. Troškinti beje, reikėtų ant mažos ugnies. Praėjus 20-čiai minučių pilame actą, išmaišome paragaujame, jei trūksta dar paskaniname druska ir pipirais, bei leidžiame dar pasitroškinti apie 10 minučių. Patiekiame su šonine ar prie bet kokios kitos mėsos.
Skanaus!

Apie kavą, kavos gėrimą ir geriausius kavos skrudintojus

Šį įrašą skiriu kavai, kurią paskutiniu laiku labai pamėgau. Negeriu jos itin daug, eilinę dieną turbūt daugiausiai 2 puodelius, vienas ryte ir vienas per pietus. Tiesa jei jau sulaukiame svečių ir jie būna vietiniai norvegai, tai kavos tenka išragauti ne vieną puodelį, juk norvegai pagal kavos suvartojimą antri pasaulyje, nusileidžia tik suomiams. Na matyt jiems (suomiams) reikia daugiau kofeino, kad visiškai nesustotų gyventi :) (kaip žinia suomiai greitumu nepasižymi..). Vidutiniškai vienam gyventojui norvegai išgeria 9,9 kg kavos per metus, kai suomiai suvartoja apie 12 kilogramų.
Ar žinojote, kad kava yra antroji pasaulyje besisukanti žaliava po naftos (legali). Apie 100 milijonų žmonių sukasi šiame versle. Lietuva ilgą laiką buvo atskirta nuo šio, geros, kokybiškos kavos pasaulio. Tačiau griuvo Sovietų Sajunga ir į Lietuvą atėjo Jacobs :) Nemoku apsakyti, kaip nemėgstu šios kavos... Ne dėl to, kad ji būtų bloga, net nežinau, kodėl ji mane atstumia. Gal, kad ilgą laiką tūlas lietuvis daugiau jokios kitos kavos nežinojo apart šio "brendo", gal, kad kai kurie ir dabar ją dievina ir laiko pačia geriausia kava pasaulyje. Tikrai ne aš. Jei pasaulyje būtų tik Jacobs - kavos negerčiau ir kitiems nerekomenduočiau.
Tačiau dabar ją geriu, mėgstu ir kitiems rekomenduoju. Ir didžiulį indėlį į tai įdėjo ne taip senai Lietuvoje įsikūrusi kavos skrudinimo manufaktūra - Taste Map, su Domu Ivoniu ir Ieva Malijauskaite priešakyje! Juos pirmą kartą aptikome Klaipėdos Jūros šventėje, kai einant tarp prekystalių akis užkliuvo už jau kažkur matytų kavos įpakavimų (tubūt visi mažieji kavos skrudintojai naudoja panašius, bent jau čia Norvegijoje). Nedelsiant sustojau ir įsigijau vieną pakelį kavos, kuris manau Jacobs entuziastui būtų pasirodęs kosmiškai brangus. Kadangi su gera kava jau buvau susidūręs, tai kaina, lyginant su Norvegijos kainomis tikrai pasirodė labai prieinama. Vėliau itin atidžiai išstudijavę etiketę nusprendėme gryžę į Vilnių juos surasti ir įsigyti dar šiek tiek šio juodojo aukso (ne naftos žinoma). Taip buvo nuspręsta todėl, kad nelabai mėgstu pramoninę, didžiųjų skrudintojų kavą. Mėgstu tikrą rankų darbą, kuris Taste Map komandos tikrai daromas nepriekaištingai.
Deja, šio apsilankymo Lietuvoje metu aš jų taip ir neaplankiau, nes tuo metu, kai mes juos radome (o tai buvo nelengva, nors ir adresas nurodytas ant etiketės) saugojau mašinoje miegančius vaikus. Bet ačiū labai žmonai, kad ji tai padarė už mane ir grįžo į mašiną su pilnu maišu puikios, šviežiai skrudintos kavos ir beje labai maloniai nustebinta Ievos aptarnavimu ir draugiškumu. Nors ir pats nesutikau, tačiau nuoširdžiai gerbiu šiuos žmones, kurie myli bei išmano savo darbą, bei skiepija šią meilę savo klientams.
Gryžus į Norvegiją, mėgavausi įvairiomis Taste Map skrudintojų kavomis, bei vaišinau svečius ir pažystamus. Perskaičiau Tim Wendelboe knygą apie kavą, taip pat Scott Rao - Nothing but espresso, ir sulig kiekvienu kavos puodeliu pajuntu, kaip pradedu atskirti iš kur ši kava kilusi, kokius skonius, kvapus ir paskonius turi. Aišku, dar toli gražu iki tikro žinovo, tačiau dedu daug vilčių juo tapti. Kavos gamybai dažniausiai naudoju savo nelabai seną atradimą - Aeropress kavavirę. Jos pagalba geriu tikrai skanią ir kvapnią kavą, kokios niekada iki šio atradimo dar negėriau, visos kavos buvo panašaus skonio ir kvapo, tačiau dabar kiekvieną dieną naudoju Aeropress'a savo, žmonos ir svečių bei draugų kavos puodeliams :)
Šią savaitę buvau labai maloniai nustebintas ir už tai tariu labai didelį DĖKUI savo mylimai žmonai ir geriausiems kavos skrudintojams Taste Map! Gavau siuntinį su 5 dar neragautomis kavos rūšimis. Labai labai džiaugiuosi, kad vėl galiu gerti skanią ir kokybišką, su meilę bei rūpestingumu paskrudintą kavą. AČIŪ Jums, tęskite puikų darbą ir toliau, o aš sekančio vizito Lietuvoje metu, būtinai Jus aplankysiu :)

Beje, puodelis žemiau esančiose nuotraukose taip pat rankų darbo, iš Røros miestelyje esančios keramikos manufaktūros. Visi jų gaminiai yra nuotraukoje matomos tematikos :) Kaip jau minėjau itin mėgstu ir vertinu ne masinės gamybos, rankų darbą, už kurį negaila mokėti jo vertą atlygį ir saikingai mėgautis.

Anties kojelės pagal Beatą

Tiesiog negaliu neįdėti šio recepto. Burnoje tirpstančios anties kulšelės su puikiu garnyru. Beata šį patiekalą troškino ketaus puode, aš jį tuoj pat pritaikiau lėtpuodžiui, taip vadinamam slowcooker'iui. Viskas, kas turi būti troškinama ilgai ir nedidelėje temperatūroje, gali būti gaminama lėtpuodyje. Taigi jei norite puikaus prancūziško stiliaus troškinio, šis tikrai nenuvils!

Reikia (1-2 žmonėms):
Šaukštas aliejaus
2 anties kojelės (manau vyrams reikėtų 2 vnt., o moterims turėtų pakakti 1 vnt. sotiems pietums)
1 svogūnas
1 skiltelė česnako
1 saliero stiebas
100 ml. pusiau saldaus portveino (jei gaminama paprastame puode, tai 200 ml.)
2 morkos (galima ir daugiau)
2 ar daugiau bulvių
1 lauro lapas
1 a.š. čiobrelio
3-4 šaukštai perlinių kruopų
200 ml. vištienos sultinio
druskos, pipirų pagal skonį

Aliejų įkaitiname storadugnėje, geriausia ketaus, keptuvėje. Nuo ančių kojelių nupjaustome matomus riebalus ir dedame į keptuvę. Gerai apskrudiname ant didelės kaitros. Anties riebalų susikaups tikrai nemažai. Juos nupilame palikdami vieną šaukštą ir atsidedame į šaldytuvą. Vėliau juos galima panaudoti orkaitėje kepant bulves, nerealiai skanu...
Kojeles atidedame, o į keptuvę metame pjaustytą svogūną, kai jis šiek tiek apkeps, smulkiai kapotą česnaką ir salierą. Pakepiname porą minučių, supilame portveiną ir leidžiame užvirti gramdydami prikepusius likučius nuo dugno. Pilame viską į lėtpuodį, beriame kruopas, dedame kubeliais pjaustytas bulves ir morkas, lauro lapą, čiobrelį. Ant viršaus (būtent tokia tvarka į lėtpuodį ir dėkite, paprastame puode reikėtų dėti pirmiausia kojeles, paskui daržoves) dedame anties kojeles, pilame vištienos sultinį, uždengiame ir troškiname ant žemesnės temperatūros nustatymo minimum 6 valandas.
Skanaus!

O Beatai už šį puikų receptą skiriu šiuos mūsų rudeninius saulėgražų žiedus. Beje šie žiedai - siamo dvyniai, du žiedai suaugę kartu :)

Viktoro makaronų apkepas

Šį receptą jau senokai turėjau įdėti, bet niekaip nerasdavau laiko nufotografuoti, nes šie makaronai susivalgo lygiai taip pat greitai kaip ir pasidaro. Juos pirmą kart gaminau prieš kokius 15 metų, tai turbūt pirmasis mano pagamintas patiekalas. Pamenu jog gaminau juos belaukdamas gryžtančių iš kaimo ar sodo tėvų. Jie buvo maloniai nustebinti :)
Dabar, kai reikia pagaminti greitus ir paprastus pietus, o prie viryklės stovėti nėr kada ar paprasčiausiai nesinori, dažnai pasirenku šių makaronų patiekalą.

Reikia:
400 gr bet kokių makaronų (galima pamaišyti)
4-5 pieniškų dešrelių
1 svogūno
2 skiltelių česnako
2 v.š. pomidorų padažo
3 v.š. grietinės
200 gr. tarkuoto fermentinio sūrio
galima dėl skonio įdėti šaukštą garstyčių, bet nėra būtina
mėgstamų prieskonių
žiupsnis druskos

Užkaičiame vandenį ir beriame makaronus, jokiu būdu nepervirkite,  turi būti "al dente". Kol verda makaronai, susipjaustome smulkiai svogūna su česnaku. Pakepiname šlakelyje aliejaus kol suminkštės.
Makaronus nukošiame, dedame į didelį dubenį. Sudedame svogūna su česnaku, pjaustytas dešreles bei visus kitus ingredientus. Viską gerai sumaišome ir verčiame į tą pačią keptuvę kurioje kepė svogunas. Kepame ant gana stiprios ugnies vis pamaišydami, kol gražiai apskrus. Valgant galima papildomai užtarkuoti parmezano ar džiugo sūrio.
Paprasta :)
Skanaus :)

Makaronų ir žuvies apkepas

Po ilgokos pertraukos gryžtu su tradiciniu norvegišku apkepu. Norvegijoje jis vadinasi "fiskegrateng" - žuvies apkepas, nors aš jį tikrai pavadinčiau žuvies ir makaronų apkepu, nes dažniausiai didžiąją jo dalį sudaro makaronai. Jį labai mėgsta vaikai, nes jame tiesiog nelabai intensyviai jaučiasi žuvies skonis. Itin populiarus parduotuvėse parduodamas šaldytos būsenos, kurio, mūsų nuomone valgyti neįmanoma. Namie gamintas jis labai neutralaus, švelnaus skonio, o parduotuvinis kažkoks kietas ir kartus gumos gabalas. Taipogi gaminant namie galima pareguliuoti žuvies ar makaronų kiekius, priklausomai nuo šeimynos skonio receptorių.
Pagrindiniai prieskoniai padažui yra druska, muskato riešutas ir pipirai. Tačiau galima ir improvizuoti. Kodėl gi nepabandžius įtarkuoti truputį apelsino žievelės, tai duos šiek tiek gaivumo. Galima įberti šiek tiek baziliko, petražolių ar laiškinio česnako, pastarasis ypač tinka prie žuvies. Norvegijos virtuvės žvaigždė Eyvind Helstrøm į padažą įtarkuoja parmezano sūrio, tai suteikia puikų skonį visam apkepui. Arba galima tarkuotą parmezaną sumaišyti su džiūvėsėliais ir pabarstyti prieš kepant. Gana paprasta ir greita.

4 porcijoms reikia:

300 ml mažų makaronų (tinka vamzdeliai ar kriauklelės, matuoti nevirtus)
400 gr baltos žuvies filė
3 kiaušiniai
po žiupsnį druskos ir pipirų
1/2 a.š. malto muskato riešuto
100 gr. žaliųjų žirnelių (naudojau šaldytus)
100 ml tarkuoto fermentinio sūrio
4 v.š. džiūvėsėlių

padažui:
2 v.š. sviesto
4 v.š. miltų
600 ml pieno
druskos ir pipirų

Makaronus išverdame "al dente", žuvies filė taip pat išverdame. Nereikia virti ilgai, tiksliau net nereikia virti, užvirkite vandenį su šaukštu druskos, sumažinkite iki minimumo kaitrą, sudėkite žuvį ir palaikykite 95 laipsnių vandenyje 10 minučių. Žuvytė bus tikrai nepervirusi ir minkšta.

Pasidarome padažą:
Giliame puode ištirpiname sviestą, sudedame miltus ir gerai maišome, kad neliktų gumulėlių. Nuimame puodą nuo ugnies ir po truputį maišydami pilame pieną. Maišyti reikėtų su šluotele, kad neliktų gumulėlių. Supylę visą pieną statome puodą atgal ant ugnies ir verdame, pastoviai maišydami, ant nedidelės ugnies kol padažas sutirštės. Nuo užvirimo tai užtruks viso labo 5 minutes. paskaniname druska, pipirais ir maltu muskatu.

Į padažą dedame makaronus, atšildytus žirnelius, žuvį, druską, pipirus. Atskiriame kiaušinio baltymą nuo trynio. Trynius vieną po kito įmaišome į apkepą. Baltymus išplakame iki standumo ir atsargiai įmaišome į apkepo pusgaminį :)

Dedame apkepą į sviestu išteptą formą, pabarsome tarkuotu sūriu ir džiūvėsėliais. Šauname į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių, bei kepame apie 40 minučių, kol pakils ir gražiai apskrus.

Galima valgyti vieną ar patiekti kartu su virtomis bulvėmis, bei tarkuotomis morkomis ir obuoliu.
Skanaus!

Vištienos krūtinėlė su kariu ir citrinžole

Šį puikų vištienos receptą radau Steven Raichlen'o "Planet Barbecue" knygoje. Recepto kilmė  - šiaurinis Laosas. Galima vištieną valgyti su norimu garnyru, arba kaip mes - pasidaryti gardų, naminį sumuštinį.

Reikia:
2 citrinžolės stiebelių, smulkiai supjaustytų (arba galima naudoti 3 citrinos žievelės juosteles)
2 česnako skiltelės, sukapotos
2 v.š. kapotų krapų
1,5 a.š. kario miltelių
1 a.š. stambios jūros druskos
1 a.š. cukraus
1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
2 v.š. alyvuogių aliejaus
4 nedidelės vištienos krūtinėlės, be odos
keletas laimo skiltelių patiekimui

Sudedame citrinžolę (arba citrinos žievelę), česnaką, krapus, karį, druską, cukrų ir pipirųs į sunkią grūstuvę ir sutriname iki tirštos pastos. Jei neturite grūstuvės, sutrinkite ingredientus virtuviniame kombaine.
Palaipsniui įmaišome aliejų.
Vištienos krūtinėles nuplauname po tekančiu vandeniu ir gerai nusausiname popieriumi. Sudedame į nedidelę formą ir iš visų pusių aptepame marinatu. Gerai pavartome, kad visa vištiena pasidengtų šia aromatinga pasta. Uždengiame plėvele ir marinuojame šaldytuve 1-4 valandas.
Užkaičime grilių ir dedame krūtinėles. Kepame po 5 minutes iš kiekvienos pusės vis perversdami kas 1 minutę. Porą kartų patepame aliejumi, kad nedegtų.
Iškepusią vištieną patiekiame pagal pageidavimą, su laimo skiltelėmis.
Skanaus!

Grilintas viščiukas

Visai netikėtai įsigijome Weberio štai tokį "pribumbasą" kepti vištai.

Niekaip negaliu suprasti, kodėl tai įvyko tik dabar, nors grilių naudojame ne pirmi metai. Tai tiesiog unikalus išradimas, kitaip keptos vištos net nebesinori. Mėsytė tokia sultinga ir minkšta, kad net nesitiki. Daug kartų esame kepę viščiuką ant butelio ar kitokio stovo, bet Weberis laimi tiek skonio, tiek sultingumo atžvilgiu. Viščiuką marinavau pagal Weber rekomendacijas, dvejopai. Kai buvo kepama įpylus alaus, labai subtiliai jautėsi alaus skonis, kai pylėme vyno, jautėsi vynas. Nuostabu!
Taigi pateikiu alaus marinatą ir marinatą kepimui su vynu.

Alaus marinatas:
keletas laiškinių svogūnų, labai gerai sukapotų
2 v.š. dižono garstyčių
2 v.š. sojos padažo
1 v.š. citrinos sulčių
1,5 v.š. kapoto česnako
1 a.š. džiovinto čili pipiro
1 a.š. jūros druskos
0,5+1 puodelis alaus
1 apie 1,5 kg svorio viščiukas

Sumaišome visus marinato ingredientus ir supilame 1 puodelį alaus. Viščiuką gerai nuplauname ir nusausiname popieriumi. Dedame jį į tvirtą plastikinį maišelį, supilame marinatą, gerai užrišame. Gerai pakratome ir pasukiojame, kad visa višta pasidengtų marinatu.
Dedame į šaldytuvą ir marinuojame minimum 2 valandas, o geriausiai būtų per naktį.

Marinatas kepimui su vynu:
4 didelės česnako skiltelės
1/2 puodelio šviežių krapų
1/4 puodelio šviežių rozmarinų lapelių
1/4 puodelio grietinės
2 v.š. gero alyvuogių aliejaus
1 a.š. jūros druskos
1/2 a.š. maltų juodųjų pipirų
1 viščiukas (apie 1,5 kg)
1/2 puodelio balto sauso vyno kepimui

Metame česnaką į virtuvinį kombainą ir gerai "prasukame", kad susikapotų. Sudedame šviežius prieskonius ir dar šiek tiek pakapojame. Sudedame grietinę, aliejų, druską ir pipirus. Viską sumaišome iki vientisos masės. Viščiuką gerai nuplauname ir nusausiname. Tepame marinatu, dedame į dubenį, uždengiame plėvele ir paliekame marinuotis mažiausiai 2 valandoms.

Kepimo procesas labai paprastas ir vienodas. Į laikiklio ertmę pilame alų arba vyną, priklausomai nuo to kokį marinatą naudojote. Sodiname vištytę, prieš tai nusausinę marinato likučius ir kaklo ertmę užkemšame kamščiu.
Kepame uždengtą dangčiu ant netiesioginės vidutinės kaitros apie 1 valandą. Po pusvalandžio reikėtų atidengti ir aplaistyti išsiskyrusiomis sultimis.

Lipnūs vištienos sparneliai

Vištienos sparneliai - puikus vakarėlių ar šiaip lengvų pietų maistas. Beplepant su draugais jų galima suvalgyti didžiausius kalnus. Todėl jei pagrindinis patiekalas tik sparniukai, reikėtų skaičiuoti bent po pusę kilogramo žmogui. O iš tikro kiek ten tos mėsos, kaulas sudaro didžiąją svorio dalį. Bet kaip skanu juos valgyti, atsiplėšti neina lyg nuo kokių saulėgražų. Iš visų bandytų variantų šis improvizacinis variantas turbūt skaniausias.

Reikia:
1 kg sparniukų
druskos ir pipirų

padažui:
2 v.š. pomidorų padažo/kečiupo
2 išspaustų česnako skiltelių
2 v.š. sojų padažo
1 v.š. balzamico acto
2 v.š. aliejaus (naudojau nerafinuotą saulėgražų aliejų, labai tinka)
1 v.š. rudojo cukraus
pora lašelių tabasco padažo

 Sparnelius padruskiname ir papipiriname, gerai išmaišome ir paliekame bent porai valandų pasimarinuoti.
Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę, sudėtus ant skardos išklotos kepimo popieriumi. Vos vos pašlakstome aliejumi. Idealiausiai būtų, jei sparneliai nesiliestų vienas su kitu.
Kepame apie 40 minučių kol gražiai apskrus.
Padažo ingredientus gerai sumaišome.
Imame sparnelius iš orkaitės, apšlakstome padažu, gerai sumaišome ir vėl šauname į orkaitę kokioms 5 minutėms, 20-čia laipsnių padidinę temperatūrą
Dedame į lėkštę ir patiekiame su mėgiamais priedais, pvz. šviežių kopūstų salotomis, paskanintomis kmynais ir balzamico actu. Aš mėgstu sparniukus šiek tiek apšlakstyti Tabasco padažu (nuostabiai tinka Tabasco Buffalo style).
Skanaus!

Midijos su salierais grietinės padaže

Šį receptą aptikau pas žymųjį Gordon Ramsay. Midijos mums skanios visaip - su vynu, su kokosų pienu, su grietine ar creme fraiche. O kaipgi galima nemėgti su gardžiuoju pomidorų padažu?
Šitiems moliuskams abejingų nelieka vos juos paragavus, tik tam aišku reikia ryžtis, ypač jei ragautojas vyresnio amžiaus... :) O koks nuostabus jų kvapas (kol jie dar neišvirti), kvepia tikrų tikriausia jūra. Mmmm...

Reikia:
1 kg šviežių midijų (tokio kiekio turėtų užtekti 2-iems valgytojams arba 4-iems ragautojams)
alyvuogių aliejaus kepimui
3 laiškiniai/pavasariniai svogūnai, smulkiai supjaustyti
1 askaloninis česnakas (jei neturit, tiks ir paprastas), sukapotas
1 saliero stiebas, dailiai suraikytas
2 česnako skiltelės, plonai suraikytos
1 šviežias arba džiovintas čili pipiras
4 čiobrelių šakelės (tik lapeliai/arba 1 a.š. džiovinto)
1 lauro lapas
150 ml sauso balto vyno
2 v.š. riebios grietinės arba creme fraiche
druskos ir pipirų
Patiekimui reikia skanios duonos, kad būtų galima sudažyti padažą

Midijas nuplauname, nupjauname likusias "barzdeles", tos, į kurias pabeldus neužsidaro, išmetame. Tą patį padarome su sudužusiomis, patikėkit, jų valgyti neverta.
Užkaičiame didelį puodą storu dugnu, įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir sudedame laiškinius svogūnus, askaloninį česnaką, saliero stiebą, česnaka, čili, čiobrelį, lauro lapą ir viską pakepiname apie 2-3 minutes kol daržovės suminkštės.
Sudedame midijas bei ugnį padidiname iki maksimumo. Gerai išmaišome, uždengiame dangčiu ir gariname apie 1-2 minutes kol midijos pradės atsidarinėti. Puodą vis pakratome. Atidarome dangtį, supilame vyną ir verdame apie 1-2 minutes NEuždengtą, kol vynas šiek tiek nugaruos. Vėl uždengiame dangčiu ir dar pagariname 30-60 sekundžių, kol visos midijo atsidarys.
Išjungiame kaitrą, sudedame grietinę, druską ir pipirus bei gerai pakratome uždarytą ar išmaišome kol skoniai/ingredientai susimaišys ir gausis vientisas, nuostabus padažas.
Patiekiame su duona, kuris sugers lėkštėje esantį padažą.
Skanaus!

Azijietiška žuvies sriuba

Puiki azijietiško skonio žuvienė, kai norisi greito ir sveiko maisto, kas dažniausiai ne visada suderinama. Tačiau šioje sriubytėje viskas pakankamai sveika, o žuvį rekomenduojama valgyti ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Ją į šį patiekalą galite dėti bet kokią, kokia tik pasitaikys po ranka. Tinka ir menkė ir lašiša, o jei pamaišyti, tai gautūsi visai idealus variantas.

Reikia:
600 gr. bet kokios žuvies filė
1/3 vidutinio dydžio kiniško kopūsto
3 pavasariniai svogūnėliai su laiškais
1-2 skardinės kokosų pieno (priklausomai nuo to ar norite, kad labiau ar mažiau jaustusi kokosų skonis)
1 skardinė kapotų pomidorų
1-1,5 litro daržovių sultinio (jei dedate 2 kokosų pieno skardines tada sultinio 1 litras)
1,5 a.š. raudonos kario pastos
3 a.š. sojų padažo
1 a.š. druskos

Supjaustome kinišką kopūstą plonomis juostelėmis, o svogūnėlius gabalėliais. Puode užverdame kokosų pieną, kapotus pomidorus ir sultinį.
Sudedame svogūnus ir kopūstą. Paverdame 2 minutes. Žuvies filė supjaustome gabalėliais ir sudedame į sriubą. Ugnį sumažiname ir vos vos verdame apie 5 minutes.
Paskaniname kario pasta, sojų padažu ir druska.
Patiekiame su rieke šviežios duonos.
Skanaus!

 

Klippfisk, arba sūdyta, vytina menkė

Vytinta menkė daugumai norvegų ilgą laiką buvo gana paslaptingas ingridientas. Dauguma žmonių žino šią žuvį kaip vieną iš ingridientų pomidoriniame bacalao troškinyje. Tačiau šią žuvį puikiai galima valgyti ir vieną. Nepriklausomai nuo to, kaip ji bus naudojama būtina atsikratyti druskos pertekliaus, todėl, kad flippfisk yra vytinta ir sūdyta žuvis priešingai nei torrfisk, kuri yra be druskos. Valgyti šią žuvį tokią kokia ji yra, tiesiog neįmanoma. Turėtumėte mirkyti ją šaltame vandenyje mažiausiai vieną parą kiekvienam storio centimetrui porą kartų pakeičiant vandenį. Ypač jeigu žuvis bus kepama keptuvėje arba ant griliaus (arba valgoma žalia plonomis juostelėmis kaip karpačio), labai svarbu, kad ji būtų gerai išmirkyta. Jeigu ji bus troškinama puode su vandeniu, aliejum, pomidorais, bulvėm, svogūnu,paprika ir kitomis gerybėmis, itin gerai išmirkyti nėra būtina. Ta valanda, kai gaminsis patiekalas, bus mirkymo pratęsimas. Bulvės taip pat turi savybę "nugesinti" dalį druskos.
Paskutiniais metais šios žuvies pasirinkimas Norvegijos parduotuvėse gerokai išaugo. Prieš 20 metų vargiai galėjai nusipirkti maišelį su kažkuo, kas šiais laikais būtų pavadinta antros rūšies atraižomis. Žuvies gabaliukai su oda, kaulais ir žvynais, bet labai mažai žuvies mėsos. Šiomis dienomis galima nusipirkti pirmos rūšies vytintos filė be odos ir kaulų beveik kiekvienoje parduotuvėje. Gamintojai siūlo aukštos kokybės žuvį, kartais net brandintą keletą metų, kuri prilygsta ypatingai aukštos klasės vytintam kumpiui. Taipogi galima nusipirkti visą žuvį, kurią įdėjus truputi darbo, galima padalinti į norimus gabalėlius. Geriausius galima kepti ant griliaus, prastesnius naudoti troškiniui.
Jeigu ir įmanoma kalbėti apie norvegiška klippfisk paruošimo būdą dažniausiai turimas omenyje bacalao (žodis yra ispaniškas ir reiškia tiesiog - menkė). Norvegai, tai žino kaip patiekalą, ruošiamą su bulvėmis, paprikomis, pomidorais, alyvuogėmis ir dar kai kuriais ingredientais.
Maisto istorikas ir buvęs NRK žurnalistas Henry Notaker vienoje iš savo knygų diskutuoja ar žodis klippfisk yra norvegiškas ar tai vertimas iš vokiško žodžio bergfisk -  kalnų žuvis. Vieni mano, kad bergfisk buvo žuvis iš Bergeno, kiti, kad tai žuvis, kuri buvo džiovinama ant kalnų. Bergeno vyskupas Erik Pontoppidan, apie 1750 metais rašė, kad " klippfisk išskrodžiama ir džiovinama išplėsta ant klipp (lietuviškai uola), iš to ir gavo savo pavadinimą. Jis pasakoja, kad žodis klippfisk buvo naudojamas Švedijoje jau 1640 metais ir netgi taip anksti kaip 1555 metais aprašomas šios žuvies gamybos būdas, kuris vėliau buvo naudojamas Norvegijoje. Tas faktas, kad klippfisk gamyba Norvegijoje nebuvo pradėta iki 1700-ųjų metų, būtų teisingiausia manyti, kad norvegai šios technikos išmoko iš užsieniečių- škotų ir kitų. Anksčiau minėtas Henry Notaker taipogi rašo, kad ši žuvis nuo seno buvo vertinama kaip vyrų maistas. Tik 1920 m. reklamos kampanijoje apie ją buvo rašoma "Klippfisk, lutefisk (šarme mirkyta žuvis) ir rakfisk (fermentuota žuvis) yra tikras vyrų maistas,bet jei ją paruošti teisingu būdu ir moterys gali išmokti ją mėgti."

Portugalijoje galima rasti šimtus variantų šiai žuviai paruošti ir tai nėra tiktai "viskas viename puode". Galima kepti aliejuje, galima gaminti žuvies kukulius, kepti ant griliaus. Turguose norvegiška klippfisk, arba kaip ja vadina portugalai - bacalhau, yra brangi, liukso klasės prekė. Sakoma, kad portugalų moterys yr pasiruošusios tekėti, kai moka po receptą su šia žuvimi kiekvienai metų dienai. Kiekvienas portugalas suvalgo po 6,5 kilogramus klippfisk per metus. Įmanoma rasti virš tūkstančio portugališkų klippfisk paruošimo receptų.
Norvegai teigia, kad geriausias gėrimas prie patiekalų su klippfisk yra norvegiškas akevitas ir alus. Kiti teigia, kad dauguma receptų atėjo iš viduržemio jūros regiono, todėl prie jų labai tinka vynas. Baltas vynas prie grilintos, keptos keptuvėje ar orkaitėje žuvies, raudonas prie tipinių bacalao troškinių.
Ir dar trumpai apie klippfisk gamybą.
Ši žaliava gaminam sūdant, padarant "išklotinę" ir vytinant menkę, juodžuvę, ar kitas menkinių šeimos žuvis. Pirmiausia žuvys išskrodžiamos, išplaunamos, tada padaromos išklotinės, pasūdomos ir sukraunamos į krūvas. Tada sūdomos 3-4 savaites. Kai jau būna užtektinai pasisūdžiusi, ją nuplauna gėlu vandeniu. Anksčiau vytinimo procesas  vykdavo ant uolų, šiais laikais ją džiovina karšto oro kanaluose, kur žuvis sukraunama ant daugiaaukščių vežimėlių. Kai žuvis būna pakankamai išdžiūvusi, sukraunama saugojimui į šaldomas patalpas. Gali būti brandinama net keletą metų.



Pridedu ir receptą su šia puikia žuvimi, itin lengvai ir greitai paruošiamas, tinkamas kepti ant griliaus arba orkaitėje.

Reikia:
600 gramų išmirkytos sūdytos klippfisk/bacalao menkės
4 bulvių
2 morkos
4-ių svogūnų laiškai
1 svogūnas
4 skiltelės česnako
2 v.š. sviesto
100 ml alyvuogių aliejaus

Žuvį padaliname vienodais gabalėliais. Daržoves ir česnaką supjaustome plonomis juostelėmis, bulves plonomis riekelėmis. Keturis gabalėlius aliuminio folijos gerai ištepame sviestu, dedame bulves, žuvį ir daržovių juosteles. Užpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Pabarstome norimais prieskoniais ir jei žuvis mirkyta labai ilgai reikėtų užberti po žiupsnelį druskos.
Foliją gerai užlankstome ir dedame ant griliaus 20-čiai minučių (arba į orkaitę, įkaitintą iki 225 lapsnių)
Patiekiame tiesiai iš folijos be papildomo garnyro.
Skanaus!

Straipsnis iš žurnalo "Mat fra Norge" Nr. 2

Romietiškas jaučio uodegų troškinys lėtpuodyje

Dar vienas patiekalas iš knygos "The italian slow cooker". Kaip jau esu minėjęs ne kartą, visus patiekalus gaminamus lėtpuodyje arba slow-cooker'yje galima gaminti įprastu būdu, tik reikėtų naudoti gerokai daugiau skysčių, tokių, kaip sultinys, vynas ir pan.
Iš jaučių uodegų galima pagaminti nuostabių patiekalų. Ilgai troškinant, mėsytė pasidaro tokia minkšta ir skani, kad norisi dar, dar ir dar!

Reikia:
1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
1,5 kg. jaučių uodegų (apie 3 cm storio grižinieliais)
1 didelis svogūnas, sukapotas
2 skiltelės česnako, sukapotos
1 puodelis (240 ml.) raudono vyno
1 skardinė kapotų pomidorų savo sultyse
1/4 a.š. maltų ar trintų trintuvėje gvazdikėlių
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

6 vidutiniai saliero stiebai, supjaustyti riekelėmis
1 v.š. kapoto juodojo šokolado
2 v.š. kedro riešutų
2 v.š. razinų (aš nenaudojau)

Didelėje sunkioje keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, ant vidutinės/didelės ugnies. Sudėkite uodegas, jei netelpa dėkite porcijomis. Gerai apkepinkite iš visų pusių. Sudėkite apskrudusias uodegas į lėtpuodį. Nupilkite iš keptuvės riebalus palikdami apie 2 valgomuosius šaukštus ir sumažinkite ugnį iki vidutinės.
Sudedame svogūną ir kepame apie 10 minučių kol šiek tiek paruduos. Sudedame česnaką ir pakepame maišydami apie 30 sekundžių. Supilame vyną ir maišydami nugramdome visus prikepėlius nuo keptuvės dugno. Įmaišome pomidorus, gvazdikėlius ir druską su pipirais pagal skonį. Viską užvirkite ir supilkite ant uodegų.
Uždenkite ir troškiname ant žemesnės temperatūros 6 valandas, kol mėsa taps minkštutė ir kris nuo kaulų.
Baigiantis gaminimosi laikui, užkaičiame puodą su vandeniu ir jam užvirus sudedame salierus. Verdame 1 minutę, nukošiame.
Nustatome aukštesnę slow-cooker'io temperatūrą. Įmaišome šokoladą, sudedame salierus, kedro riešutus ir razinas. Patroškiname dar apie 30 minučių, kol skoniai gerai susimaišys.
Patiekiame karštą, skaniausia su bulvių koše.
Skanaus!

Neminkoma duona su sūriu

Tesiu neminkomos duonos seriją. Šį kartą duona su trupučiu rupių miltų ir čedaro sūriu

Reikia:
450 gr. kvietinių miltų
50 gr. rupių kvietinių miltų
150 gr. smulkiai tarkuoto čedaro sūrio (jei neturite, galite naudoti bet kurį kitą, kodėl gi nepabandžius su džiugo sūriu?)
1 a.š. sausų mielių
1,5 a.š. druskos
400 ml. šalto vandens

Duonos gamybos technologiją galite paskaityti mano ankstesniuose aprašymuose, kad ir čia.
Po pirmo kildinimo, perlankstydami tešlą, dalimis suberiame sūrį, užlenkiame, kad jo nesimatytų ir paliekame kildintis antrą kartą. Kepame, kaip ir praeitame aprašyme, 35 minutes su dangčiu, 250 laipsnių temperatūroje ir 15 minučių be dangčio, 22 laipsnių temperatūroje.
Labai skanu su sviestu ir plonai supjaustyta dešryte.
Skanaus!

Neminkoma duona su kinva

Pastaruoju metu kepu beveik vien tik neminkomą duoną - no knead bread. Ji labai skani, o ir tekstūra labiausiai, mieliausiai nuteikianti mūsų gomurius. Labai įkvėpė žymi norvegų blogerė - Mat på Bordet iškepusi jų daugiau nei 50 skirtingų neminkomų duonų! Stengsiuos sekti jos pėdomis, kadangi iki šiol kepdavau tik įprastą ir rupią neminkomą duoną. Išties smagu kepti ją su įvairiais priedais.
Taigi pirmoji iš būsimo rinkinio - duona su kinva kruopomis. Šios kruopos itin naudingos mūsų organizmui, net vadinamos "superfood" - supermaistu, pradėtos auginti senai senai, majų ir inkų civilizacijų ir šiuo metu vėl grįžtančios "į madą". Originaliai rašosi QUINOA.
Duona su jomis gavosi itin drėgna ir nerealiai skani. Jei neplanuočiau kepti kitos rūšies neminkomosios, sakyčiau, kad rytoj vėl tokią pat kepsiu. Duoną itin lengva kepti, kaip jau minėjau anksčiau, reikia tik ketaus puodo, ar bet kokios apvalios kepimo formos su dangčiu, kuri toleruotų bent 225 laipsnių temperatūrą. Idealiausiai tiktų tokia kurią nebaisu būtų kišti į iki 250 laipsnių įkaitintą orkaitę. Metodą jau buvau aprašęs anksčiau, o kas nėra susidūręs su tokios rūšies duona, rekomenduoju pažiūrėti šitą video

Reikia:
150 gr. išvirtos kinvos
400 gr kvietinių miltų
1 a.š. sausų mielių
1,5 a.š. druskos
300 ml šalto vandens

Sausus ingredientus sumaišome kartu su kinvos kruopomis. Supilame vandenį ir pamaišome apie minutę, kol gausis vientisa, ganėtinai lipni tešla. Uždengiame maistine plėvele ir paliekame stovėti 12-18 valandų.
Iškilusią tešlą išverčiame ant gerai miltais pabarstyto stalo ar kepimo popieriaus ir keletą kartų perlenkiame. Galime tešlą palikti antrajam pakilimui tiesiog ant stalo, arba suvynioti į labai gerai miltais pabarstytą medvilninį arba lininį rankšluostį. Reikia kildinti lenkimo siūle į apačią, 2 valandas.
Likus 30-čiai minučių iki kildinimo pabaigos, užkaičiame orkaitę ant 250 laipsnių ir pašauname ketaus puodą ar formą. Praėjus 2 valandoms traukiame labai gerai įkaitusį puodą lauk, nuimame dangtį, verčiame tešlą siūle į viršų (taip gaunasi tiesiog natūraliai), greitai dedame dangtį atgal į šauname į orkaitę. Kepame 30 minučių 250 laipsnių temperatūroje su uždengtu dangčiu, po to dangtį nuimame, sumažiname temperatūrą iki 220 laipsnių ir kepame dar 15 minučių.
Atvėsiname ant grotelių, po to jokiu būdu nelaikome maišelyje, nes traški plutelė, taps ne tokia jau ir traški. Užtepkite geros kokybės sviesto, uždėkite riekelę puikaus ilgai brandinto sūrio ir mėgaukitės...
Skanaus :)

Mini picos

Labai skanios ir gana greitai paruošiamos mini picos, kepamos keksiukų formelėse. Jei iškepėte per daug, kad suvalgyti per vienus pietus, tada galima sudėti į šaldiklį. Įdarą galite naudoti kokį tik norite, sūrį irgi, paprastą fermentinį, arba mocarella.

Reikia:
tešlai

500 gr. miltų
1/2 a.š. sausų mielių
1 a.š. druskos
350-400 ml. vandens (priklausomai nuo miltų rūšies)

Įdarui:
Mėgstamo pomidorų padažo
pepperoni arba saliamio, suplėšyto juostelėmis
tarkuoto sūrio pagal pageidavimą

Pasiruošiame tešlą. Sumaišome miltus, mieles ir druską. Pilame pakankamai vandens, kad gautusi minkšta, švelni tešla. Padedame šiltoje vietoje valandėlei, kol ji pakils dvigubai.
Iškilusią tešlą iškočiojame 1 - 1,5 centimetro storiu ir stiklinės pagalba išspaudžiame apskritimus. Dedame juos į keksiukų formą, idaeliausiai būtų, jei liktų kraštelis, kaip tikroje picoje. Dugnan dedame po žiupsnį sūrio, tada plėšyto saliamio, tada pilame 1 valgomajį šaukštą pomidorų padažo ir beriame sūrio ant viršaus.
Beje, puikų padažą picai aš darau iš pomidorų pastos. Imame porą šaukštų pastos, žiupsnelį druskos, pipirų, picos prieskonių, šaukštą aliejaus, 50 ml virinto vandens ir viską gerai išmaišome.
 Picas kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėjeapie 10 minučių, kol sūris pradės "burbuliuot", geriausiai žemiausioje padėtyje.
Atvėsiname šiek tiek ant grotelių ir iškarto skanaujame
Skanaus :)

Šaltinis čia

Norvegiški kjøttkaker

Norvegai šventai tiki, kad tai vienas gryniausių tradicinių patiekalų ir kaip juokauja, kad pirmasis norvegas kažkada, kažkur žingsniuodamas per sniegą tikrai kramsnojo šiuos mėsos pyragėlius.
Šiems alia "kotletukams" norvegiško skonio suteikia pora svarbių prieskonių, be kurių, gausis tik eiliniai lietuviški kotletai, ko gero ir tai ne patys skaniausi. Juos būtinai reikia kepti ir patiekti su svogūnais. Jie paprasti ir genialūs, tikras norvegiškas husmannskost (valstiečių maistas) Nuostabu :)

Reikia:

3 riekės duonos ar batono
500 gr. mėsos faršo
1 a.š. džiovinto malto imbiero
0,5 a.š. tarkuoto muskato
1 kiaušinis
druskos ir pipirų

2-3 dideli svogūnai

Duonos plutelę nupjauname ir išmetame, o pačią duoną pamerkiame i vandeni porai minučių. Išspaudžiame vandenį rankomis. Sumaišome visus ingredientus, išskyrus svogūnus. Juos beje susipjaustome plonais pusžiedžiais. Neminkome faršo per ilgai, nes pasidarys kietas kaip puspadis.
Šlapiomis rankomis formuojame kotletukus, juos suspaudžiame, nes kepdami gerokai išsipūs ir dedame į įkaitintą aliejaus ir sviesto mišinį. Sviesto reikia būtinai, nes jis suteikia puikų skonį. Pakepame ant vidutinio karštumo ugnies po porą minučių iš abiejų pusių, kad susidarytų graži, traški plutelė. Tada sumažiname kaitrą, sudedame svogūnus ir dar pakepame kokias 8 minutes (bendrai iš abiejų pusių), kol kotletukai perkeps ir svogūnai gražiai paruduos.
Kaip jau minėjau, paprasta ir labai skanu!
Skanaus!

12-kos valandų triušio bolognese

Ir vėl receptas su padėka mieliesiems D ir A (arba A ir D, kaip labiau patinka :))!. Dėkui jums už puikų triušį! Nusprendžiau išbandyti Oliverio siūlomą receptą iš jo "Jamies's Great Britain" knygos. Aš dariau jį lėtpuodyje ir 12 valandų netroškinau, nes po tiek laiko lėtpuodyje būtų likusi tik košė... Receptą parašysiu originalų, norint labai greitai galima pritaikyti slow cooker'iui.

Reikia:
1 triušio, su kepenėlėm ir širdele
sauja kapoto, rūkyto kumpio
2 lauro lapai
žiupsnis rozmarino (jei turit šviežaus, tai pora šakelių)
1 galvutė česnako (sveika)
2 porai
2 morkos
2 salierų stiebai
2 raudoni svogūnai, nulupti
20 gr džiovintų baravykų (neturėjau)
2 skardinės konservuotų, kapotų pomidorų
500 ml lengvo, šviesaus alaus
2 v.š. pomidorų pastos
1 muskato riešutas tarkavimui, arba žiupsnis tarkuoto muskato
1/2 citrinos

Įsikaitiname orkaitę iki 110 laipsnių. Dedame ant ugnies didelį puodą, kuriame kepsime ir vėliau troškinsime triušį. Pilame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir metame kapotą kumpį. Kai jis šiek tiek apskrus, dedame lauro lapus, rozmariną ir "cielą" triušį, kartu su vidiniais organais. Metame visą, sveiką česnako galvutę, stambiai kapotus porus, morkas, salierus ir svogūnus. Toliau krenta džiovinti grybai, pomidorai, alus, pomidorų pasta ir vandens tiek, kad viskas apsisemtų (apie 1 litras, jei darote slow cooker'yje, tai vandens pilti nereikia). Užverdame, sočiai pabarstome druska, pipirais. Sutarkuojame pusę muskato riešuto, puodą uždengiame dangčiu ir šauname į orkaitę 12-kai valandų.
 Praėjus laikui, traukiame troškinį lauk ir leidžiame truputį atšalti. Kišame rankas į gumines pirštines, imame po saują troškinio ir nuimame mėsytę nuo kaulų, išmetame daržovių luobeles, pačias daržoves sutriname pirštais į smulkesnius gabalėlius. Mėsą taip pat pirštais suplėšome plaušais. Į indą su perrinkta mėsa ir daržovėmis pilame likusias sultis ir paskaniname druska ir pipirais, jei būtina. Nutarkuojame žievelę nuo pusės citrinos, gerai išmaišome ir jei norime kelias dalis troškinio užsišaldome (patikėkit, jo gaunasi tikrai daug)
Išsiverdame norimų makaronų, uždedame troškinio, pilame kelis šaukštus vandens nuo makaronų, tarkuojame parmezano ir skanaujame.
Skanaus!

Pikantiškas briedienos/jautienos troškinys

Šį troškinį gaminau lėtpuodyje/slowcooker, tačiau galima gaminti ir įprastu būdu, tik reikės šiek tiek daugiau sultinio, tiek, kad apsemtų mėsą. Dedami prieskoniai duoda pikantiškumo ir maloniai sušildo šaltą žiemos vakarą. Galima gaminti su briediena (mano atveju, didelis AČIŪ  D ir A už puikų gabaliuką), jautiena ar veršiena. Lėtpuodyje net ne patys geriausi mėsos gabaliukai išsitroškins idealiai.

Reikia:
1 v.š. sviesto
1 v.š. alyvuogių aliejaus
1 kg mėsos be kaulų, supjaustytos 3-4 cm gabalais
druskos ir pipirų
2 vidutiniai svogūnai, sukapoti
1 puodelis sauso raudono vyno
1 puodelis mėsos sultinio
3 v.š. pomidorų pastos
2 v.š. miltų
1/4 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. maltų gvazdikėlių (sutryniau grūstuvėje)
1/4 a.š. šviežiai tarkuoto muskato riešuto

Didelėje, storadugnėje keptuvėje, ant didesnės ugnies ištirpdome sviestą su aliejumi. Mėsos gabaliukus nusausiname ir dedame į keptuvę, bet tik neperkrauname, lai gabaliukai kepa laisvai, nesusigrūdę. Apkepame iš visų pusių. Dedame į lėtpuodį ir apkepame likusius gabalėlius. Pabarstome druska ir pipirais.
Ugnį sumažiname iki vidutinės, sudedame svogūnus ir pastoviai maišydami kepame, kol svogūnai suminkštės. Supilame vyną, ir paverdame apie 1 minutę maišydami ir gramdydami nuo dugno, jei yra prilipusių mėsos ar svogūnų likučių. Supilame mišinį į lėtpuodį.
Sumaišome sultinį su pomidorų pasta. Supilame miltus ir prieskonius ir maišome iki vientisos masės. Viską pilame į lėtpuodį, uždengiame dangčiu ir verdame ant žmesnės temperatūros nustatymo apie 6 valandas.
Patiekiame karštą su bulvių koše, polenta ar su bulvinais gnocchi. Jei mėgstate, pabarstykite kapotomis petražolėmis.
Skanaus!

Česnakų sriuba su bulvėmis ir šafranu

Puiki sriuba pagal Julia Child. Kaip ji sako, pirmą kartą paragavęs šios sriubos, net nesuprasi iš ko ji išvirta, nes česnakas jaučiasi labai subtiliai, jis išvirtas ir visai neaitrus. Sakoma, kad ši sriuba tiesiog atgaiva kepenims, kraujotakai, bendram fiziniam tonusui ir dvasinei sveikatai :) Galvutės česnako tikrai neperdaug 1,5 litrui sriubos. Šios daržovės entuziastams gali būti net per mažai. Neskaitysiantiems recepto pabrėžiu, kad sriuboje matosi ne česnakai, o bulvės :)

Reikia:
1 galvutė, apie 16 skiltelių česnako
1,5 litro vandens
2 a.š. druskos
žiupsnis pipirų
2 gvazdikėliai
1/4 a.š. šalavijo
1/4 a.š. čiobrelio
1/2 lauro lapo
4 petražolės stiebeliai
400 gr bulvių supjaustytų kubeliais
žiupsnis šafrano

Česnako skilteles sumetame į verdantį vandenį, paverdame 30 sekundžių, perliejame šaltu vandeniu ir nulupame.
Visus ingredientus, išskyrus bulves ir šafraną sudedame į puodą ir verdame apie 30 minučių. Paragaujame ir jei trūksta įdedame druskos ar pipirų. Sriubą perkošiame per sietelį pertrindami ir česnako skilteles (galima česnako ir nepertrinti, tada sriuba bus skaidri, kaip pas mane). Perkoštą sriubą pilame atgal į puodą, dedame bulves ir šafraną ir verdame 15-20 minučių kol bulvės suminkštės.
Patiekiame su skrudinta duona ir tarkuotu sūriu.
Skanaus!

Balandėlių tortas

Ačiū Sonatinai už puikų receptą. Šį tortą jau kepiau ne vieną kartą, skonis tikrai superinis, o ir pagaminamas gana greitai ir be sudėtingų ingredientų ir technikų. Tie, kam patinka balandėliai tikrai nenusivils. Galima naudoti paprastą kopūstą arba savojos, kaip naudojau aš. Tokiu kepiniu negėda būtų ir svečius pavaišinti, tik reiktų kepti kokius 3 vienetus, nes mūsų šeima vieną sudoroja ir dar nori :)

Reikia:
1 kopūsto (galima naudoti savojos)
600 faršo
1 svogūno
1 kiaušinio
1-2 skiltelių česnako
1 puodelio apvirtų ryžių
druskos, pipirų
1 šaukštas vandens

Aš kopūstą dėl visa ko apviriau, nors manau, kad kaip ir originaliame recepte, puikiai gautųsi ir neapvirus. Tiesiog su apvirtu lengviau susitvarkyt ir susluoksniuot su mėsa.
Svogūną, česnaką pakepinti su šlakeliu aliejaus kol suminkštės. Sudėti į faršą kartu su kiaušiniu, ryžiais, druskos ir pipirų pagal skonį. Gerai išmaišome.
Nuo kopūstų lapų nupjauname storesnius kotelius. Į apvalia kepimo formą su dangčiu, prieš tai ją patepę riebalais, dedame kopūstlapius, po to ketvirtadalį mėsos, vėl kopūstą ir taip toliau kol paskutinis sluoksnis bus kopūstas. Įpilame šaukštą vandens, uždengiame dangčiu ir kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40-50 minučių. Iškepusį išverčiame ant lėkštės ir pagardinę šaukšteliu kaimiškos grietinės skanaujame :)
Skanaus!

Kiaulienos medaljonai su grybų ir marsalos padažu

Šį įrašą skiriu mūsų kalėdinei kelionei į Paryžių. Jau kelintus metus iš eilės kalėdas sutinkame Londone. Šį kartą, susiklosčius palankioms aplinkybėms nutarėme aplankyti Prancūzijos sostinę. Plačiau apie šia kelionę prašau skaityti čia.
Na, o tai labai tinkantis šiai temai prancūziškas patiekalas. Sultingi kiaulienos filė medaljonai su nuostabiu marsalos vyno ir grybų padažu - Médaillons de porc à Marsala sauce aux champignons

Reikia:
600 gr kiaulienos filė
druskos ir pipirų

padažui:
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
1 šaukšto sviesto
1 smulkiai sukapoto svogūno
keletos turimų ar norimų grybų, supjaustytų plonomis riekelėmis
1 v.š. miltų
1/2 puodelio marsalos
1 puodelio vištienos sultinio
2 v.š. riebios grietinėlės
druskos ir pipirų

Kiaulienos filė supjaustome 2 centimetrų storio gabaliukais, dedame ant pjūvio plokštumos ir lengvai paspaudžiame delnu. Iš abiejų pusių pabarstome druska ir pipirais.
Keptuvėje įkaitiname porą šaukštų aliejaus ir šaukštą sviesto. Dedame medaljonus ir kepame iš abiejų pusių po 3-4 minutes. Keptuvė turi būti ganėtinai karšta, Tada mėsa įgaus gražų atspalvį, puikiai iškeps. Viduryje mėsytė turėtų būti vos rožinė. Iškepusius medaljonus išimame ir laikome šiltai kol paruošime padažą.
Į tą pačią keptuvę dedame dar sviesto ir aliejaus, beriame svogūnus, dedame žiupsnelį druskos ir kepame apie porą minučių, medine mentele gramdydami visą prikepusį gėrį nuo keptuvės dugno. Dedame grybus ir kepame dar trejetą minučių, kol išgaruos grybuose esantis vanduo. Beriame miltus, pilame marsalą ir maišome kol marsala beveik visiškai išgaruos. Tai trunka ne ilgiau nei minutę. Pilame sultinį ir verdame, kol pusė jo nugaruos. Apie 3 - 5 minutes. Pilame grietinėlę, išmaišome, paskaniname druska ir pipirais, dedame kiaulieną į padažą ir pakepame pora minučių.
Patiekiame su norimu garnyru, labai tinka traiškytos ir orkaitėje apkeptos bulvytės. Niam
Skanaus!