Kelionė po Italiją

2008 metais nusprendėme šiek tiek pakeliauti po Italiją. Aplankėme Romą, Amalfi krantą ir Pompėją. Labai džiaugėmės, kad keliavom ankstyvą pavasarį, nes temperatūra buvo labai normali pažintinei kelionei - apie 18 laipsnių. Vidurvasary keliauti ir grožėtis Italija, žmonėms nepakenčiantiems didelių karščių sudėtinga. Teko girdėt pasakojimų, kad liepos mėnesį žmonės Pompėjoje daugiau laiko prastovi prie geriamo vandens fontanėlių, nei grožisi senovės kultūros likučiais. Taigi,
kelione prasideda lėktuvu, kurio maršrutas - Trondheimas - Amsterdamas - Roma. Vaizdas pro Amsterdamo Schipol oro uosto langą.

Romoje apsistojome viešbutyje Piemonte prie pat pagrindinės Romos traukinių ir autobusų stoties Termini. Labai patogu, nes iš Fiumicino oro uosto iki Termini stoties veža Leonardo express traukinukas, o nuo jos iki viešbučio vos keli žingsniai.

Viešbučio iškaba

Vaizdas pro viešbučio langą

Termini stotis

Viešbutukas paprastas, aptarnavimas geras, pusryčiams švediškas stalas (labiausiai patiko)
Dar labai fainas prisiminimas dėl viešbučio - parėjus antrą vakarą, receptione sėdėjo seneliukas (pagalvojom, kad viesbučio savininkas), pasakėm jam į kurį kambarį einam, tai jis mums tik "STOP", "come here for information" (tarimo neįmanoma parašyti) ir pradėjo pasakot, duoda restorano vizitinę ir sako va čia geriausias maistas (apsilankėm, ale ne maistas buvo geriausias bet padavėjas, nuotrauka vėliau), po to duoda ant popieriuko pats parašęs raštelius, ale vizitkės ir pasakoja, kad va čia nuvažiuokit, čia nueikit, į Termini stotį vakare eiti negalima, nes pavojinga, į kitą pusę galima, su metro nevažiuot, su 64 autobusu nevažiuot, su 40 važiuot ir pan. vienžo tiek info suteikė, kiek nei vienas turistų biuras nesuteiktų (beje sekantį vakarą parėję turėjom vėl išklausyt naujausią informaciją ).
Kadangi atvykome apie 17 val. tolimų kelionių neplanavom, išėjom tiesiog aplink viešbutį, į Termini stotį ir iki respublikos aikštės

Labai neįprastas vaizdelis motorolerių parkinge

Respublikos aikštė dieną

Ir naktį

Antrąją dieną tik atsikėlę ir pavalgę pusryčius patraukėme link koliziejaus, palatino ir romėnu forumo.

Labai įspūdingas, vos ne tarybinis kioskas pakeliui link koliziejaus

Tipiški romėniški laiptukai

Pagaliau koliziejus. 

Bilietus buvome nusipirkę internetu, kad išvengtume didžiuliu eilių (labai labai džiaugėmės, kad taip padarėm, kai pamatėm kokios eilės)

Visi labai labai nori vidun :)

Ir štai, mes jau viduje. Dalis buvusių grindų atkurta, o kita dalis palikta, kad matytųsi kokia buvo konstrukcija. Grindys buvo medinės, apipiltos smėliu, kad sugertų kraują ir gladiatoriai nepaslystu. Buvo įrengta moderni liftų sistema, su kuria pakeldavo iš apačioje esančių koridorių ir kambarių žvėris bei kalinius. Koliziejaus tikrasis pavadinimas - Flavijaus arena. Imperatorius Fravijus pradėjo ją statyti, tačiau likus visai nedaug laiko iki jos užbaigimo, mirė ir ją baigė statyti jo sūnus Titas. Daugiausiai kautynių surengė imperatorius Trojanas - berods 117 dienų iš eilės vyko kautynės.

Šalia koliziejaus stovi didinga imperatoriaus Konstantino arka. Įdomiausia, kad jos detalės, skulptūros, paimtos iš įvairių romėnu forumo vietų, švelniai sakant pasiskolintos "ant visam"

Po to aplankėme palatiną, kuriame gyvendavo didingiausieji Romos imperijos valdovai

 

Nusileidome i romėnų forumą, pagrindinę Romos imperijos vietą, su šventyklomis, valdovų namais, kapais, arkomis ir t.t.

Grįždami link viešbučio apžiūrėjome Trojano koloną

  

ir paminklą nežinomam kareiviui, beje, kadangi tai paminklas, ant laiptų draudžiama sėdėti, todėl jei kas nors tik pabando tai padaryti iškart pasigirsta švilpukas..  Ten pilna tvarkos prižiūrėtojų..

paminklo viršuje puikuojasi pirmasis Romos karalius Vittorio Emanuele II

 

nuo šio "paminklo" atsiveria puiki Romos panorama

Sekančią dieną keliavome i Vatikano miestą-valstybę ir jo muziejus (kurie užima 64 ha). Ankščiau minėtas viešbučio seneliokas patarė nevažiuoti nei metro nei 64 autobusu, nes ten siaučia kišenvagiai (apie tą patį skaičiau savo "lonely planet" leidyklos gide apie Romą). Patarė važiuoti 40 autobusu, kuris sustoja 200 metrų toliau nuo Vatikano, tačiau nuvažiuoja daug greičiau nei minėtieji metro ir 64-asis!
Norint patekti į šv. Petro baziliką reikėjo praeiti apsaugą su kuprinių rentgenu ir metalo detektoriais.

Žmonių bazilikoje buvo labai daug, nes vyko didžiojo ketvirtadienio mišios. Popiežių pavyko pamatyti tik iš labai labai toli, pritraukėm kiek ėjo ir pabandėm nufotografuoti.

 

bazilikos kupolas

 

Apžiūrėję baziliką, nuėjome į Vatikano muziejus. DAR labiau apsidžiaugėme, kad nusipirkome bilietus internetu (aišku buvo papildomas mokestis, bet ar galima sulyginti kažkokius niekingus extra 15 euru su 2 KM eile!!!). Jei nebūtume turėję bilietų padėjusių išvengti stovėjimo eilėje, būtume apsisukę ir nuėję link viešbučio, nes tokioj eilėj stovėt būtų savižudybė!
Muziejuose sukauptos milžiniškos kolekcijos, viskam nuosekliai apžiūrėti reikėtų kelių dienų. Net ir nenuosekliai apžiūrinėjant, pabaigoje (kai prasidėjo visas įdomumas) jau norėjosi kuo greičiau bėgti laukt, nes nebelaikė kojos ir niekas nebebuvo įdomu..

Vatikano sodai

Muziejaus skirto senovės Kinijai fragmentas

Rafaelio paveikslas

Da Vincio darbas, kuris taip ir liko neužbaigtas

Adomas ir Ieva rojuje

Egiptologijos muziejus

Įvairios skulptūros ir monumentai

Nilas su savo vaikučiais

Viena gražiausių ekspozicijų -  žemėlapių muziejai (įspūdingiausios lubos)

Pabaigoje sekė Rafaelio kambariai ir Siksto koplyčia, kurioje renkamas popiežius. Rafaelio kambariuose labai tamsu (norint išsaugoti paveikslus) todėl nuotraukų nedarėme, viskas liko atmintyje. O Siksto koplycioje draudžiama fotografuoti. Ji išmarginta Mikelandželo piešiniais, tiesiog gniaužiančiais kvapą...

Grįžus iš Vatikano nebeliko jėgų tolimesnėms kelionėms, todėl vakaras skirtas viešbučiui ir vakarienei. Valgėme viešbučio senelio rekomenduotoje trattorijoje (šeimyninis restoranėlis). Maistas tikrai buvo skanus, bet kaip minėjau padavėjas nepakartojamas (nuotraukoje tas su kepure ir šaliku) angliškai jis nešneka, tad teko bandyt aiškintis itališkai. Čekis buvo tiesiog popierėlis, ant kurio ranka surašytos sumos ir bendra suma.

Kitą dieną atėjo eilė kitoms Romos įžimybėms. Pakeliui link Trevi fontano praėjome Quirinale aikštę su egiptietišku obelisku ir prezidentūros rūmais.

tipiška Romos senamiesčio gatvelė

ir PAGALIAU žymusis Trevi fontanas

Einant link kitos įžimybės praėjome "bertolucci" medinių žaislų ir pinokių gamyklėlę - parduotuvę

Šis pinokis intensyviai mina savo triratuko pedalus 

Sekantis istorijos paminklas - Panteonas! Įspūdingas statinys su dar įspūdingesniu kupolu. Kupolo viršuje yra 9 metrų skylė, vienintelis panteono šviesos šaltinis (kaip bebūtų keista, viduje šviesu lyg būtų apšviesta lempomis). Pro šią skylę be abejo patenka ir lietaus vanduo, kuris išbėga pro vos pastebimas skylutes grindyse

kupolas 

panteonas iš išorės

panteone palaidotas ir pirmasis Italijos karalius Vittorio Emanuelle II

ir žymusis skulptorius - dailininkas Rafaelis

 

Sekantis objektas pagal maršrutą - Navona aikštė su žymiais Berninio fontanais

pardavinėjami nerealaus grožio paveikslai (neįrėminti, bet ir tai kaina nereali)

Stovi ir laisvės statula

Pasikultūrinę nusprendėm ir savo pilvų gurgėjimą numalšinti, tad pasukom į "Corralo" piceriją, kurioje valgėme tikras, nuostabaus skonio ir dydžio romėniškas picas.

dar viena Romos senamiesčio gatvelė, kurioje kaip matot telpa tik Smart'as

Vakare, (didžiojo penktadienio vakaras) nors ir oras buvo prastas, ėjome iki Koliziejaus, kuriame vyko kasmetinė velykinė popiežiaus ceremonija. Popiežius stovėjo ir meldėsi ant Palatino kalvos,o procesija nešanti kryžių ėjo Koliziejaus viduje ir po to link popiežiaus, kalbėdami maldas pagal "stotis". Ši ceremonija skirta krikščionims nužudytiems Koliziejuje žaidynių metu. Padarėm keletą nuotraukų, žmonių buvo nerealiai daug..

toje baltoje palapinėje buvo popiežius

Naktinė Romos gatvė

Kiek įmanoma apziūrėję Romą (pamatėm ne viską ką norėjom, tačiau bus proga dar karta sugrįžti), griebėm išsinuomotą mašiną ir patraukėm Neapolio link. Beje apie mašiną. Nuomodamiesi automobilį užsisakėm ekonominės klasės Fiat Punto Grande, ale kai atėjom atsiimti auto, paaiškėjo kad neliko jokios kitos tik DODGE caliber. Va jums ir ekonominė klasė (daug buvo beatsisukančių ir žiūrinčių, nes tokių mašinų Romoje ir Italijoje nėra daug). Štai ta "ekonomkė"

Taipogi apie kelius - dauguma kelių, autostradų mokami, išvažiuojant iš Romos kur susimokėti nėra, reikia pasiimti kvituką. Buvom sustoję degalinėj paklausti, nes nežinojom kaip ir kur jį apmokėti, tai degalinės operatorius angliškai nei bum bum, nusiuntė pas karabinieriė, tas paklausė kur važiuojam, sakom į Neapolį, tai sako, kai privažiuosit Neapolio mokėjimo postą, paduok kvituką ir susimokėsi ir už Romą ir už Neapolį. Viskas aišku, lekiam toliau (dodge'as dyzeli srebia tikrai ne ekonomiškai). Pasiekę Neapolio mokėjimo postą, už abu supilam beveik 13 eurų... Nusprendžiam į Amalfi, kuriame turime užsisakę kambarį, važiuoti ne tiesiu keliu, o per Sorrento, kad galėtume apžiūreti vieną žymiausių ir labiausiai kvapą gniaužiančių pakrančių Europoje. Iki Sorrento kelias dar buvo pusėtinas, neskaitant nedidokų kamščių. Keletas nuotraukų iš Sorrento

Palikus šį miestelį, pakrantė ir kelias pasidarė tikrai kvapą gniaužiantys (įskaitant faktą, kad mašiną vairavau aš, kuris Norvegijoje kiekvieną dieną vairuoja krovininę mašiną ir esu išmaišęs baisiausius Norvegijos kelius skersai išilgai..). Kalnų vaizdas tikrai nepakartojamas ir nuotraukomis neperteikiamas. Mažą dalelytę to grožio galima pamatyti mūsų nuotraukose

Pakelės koplytėlė

ir netgi patį Viešpatį, laiminantį kelią ir juo keliaujančius, galima pamatyti

Labai mažas ir jaukus mini miestelis :)

Važiuojant galva sukasi nuo begalės posūkių, mažų miesteliukų ir tunelių

Mašinos šturmaną nerealiai užsupa, tačiau ji didvyriškai tiesia drebančią ranką pro langą ir bando fotografuoti gražųjį krantą.
Keliai siaubingi, daug mašinų, pakelės pilnos priparkuotų automobilių, autobusai pypina, pėstieji vaikšto tiesiog keliu, nes nėra šaligatvių, vienu žodžiu chaosas. Teko net užsilenkti veidrodėlius, kad prasilenkti su kitomis mašinomis. Keletas nuotraukų įsivaizdavimui, nors tiesa pasakius įsivaizduoti bus sunku, reikia tą patirti savo kailiu. :)

Galų gale pasiekiamas išsvajotasis Amalfi miestelis. Šturmanas strimgalviais puola iš mašinos ir svirduliuodamas pradeda fotkinti..

Susiduriame su problema, kaip atrasti viešbuti, kadangi niekur pasukti iš pagrindinio kelio neįmanoma, o viešbutis yra keletas dešimčių metrų nuo pagrindinio "kelio". Pagaliau netekę kantrybės paskambinam į viešbutį ir maloni moteriškė paprašo palaukti pagrindinėj aikštėj, kol atbėgs vyrukas ir paėmęs mašiną nuvairuos ją į garažą (turistams vairuot ten per daug pavojinga). Pasiimame bagažą, atiduodame mašiną ir patraukiame link viešbučio, kuris pasirodo esąs labai jaukus, aptarnavimas tikrai malonus, o viešbučio stilius, jei apibūdinant vienu žodžiu - antikvarinis.

Vaizdas pro langą į jūrą ir palmes

Jei kam tektų ten keliauti, šį viešbutį rekomenduojam, tikrai fainas.  Vadinsi jis - Hotel Lidomare

Vakare išeiname į miestelį pasivaikščioti. Beje, įdomus faktas - kadaise šis mažytis miestukas, turintis apie 5500 gyventojų, buvo nemažas miestas turintis 15000 gyventojų, turėjo didelį uostą ir laivų prieplauką. Tačiau vieną dieną didžioji miesto dalis su visais namais ir gyventojais tiesiog nuslydo į jūrą.
Miestelio gatvelės tiesiog nepakartojamos

Labai graži šv. Andreas bažnyčia (arabų-normanų stiliaus, pastatyta 14 amžiaus pradžioje), joje vyko labai įdomi ceremonija. Vakare pilna aikštė prisirinko žmonių ir kažko tai laukė. Staiga iš bažnyčios išėjo procesija, kurios priekyje 4 vyrai nešė šventojo Andreas statulą. Visi susirinkusieji pradėjo ploti. Vyrai su statula apsisuko ir nužingsniavo atgal į bažnyčią, visi susirinkusieji paskui. Nuėjome ir mes pažiūrėti, kas gi ten vyksta. O ten visi žmonės sustojo į eilę ir eidami lietė šventojo kojas, suprask pasilaimino.

 

Štai šis šventasis (nepavyko labai gerai nufotografuoti, nes nesinorėjo sukelti vietinių nepasitenkinimo)

Vakarienei suvalgę kažko panašaus į romietiškos - neapolietiškos picos hibridą išeiname padaryti keleto naktinių nuotraukų

Amalfi centrinė aikštė, joje yra kavinukė kurioje valgyto tiramisu pyrago žmona turbūt nepamirš visą gyvenimą :)

Ryte, skaniai papusryčiavę dar truputi pasivaikščiojame po miestelį ir "nutraukiame" keletą kadrų

bažnyčios varpinė

Pagrindinė miestelio transporto priemonė

Centrinė - pagrindinė žiedinė sankryža...

Ir mūsų viešbutukas

Nors ir labai nenorėdami paliekame šį jaukų ir malonų pakrantės miestelį. Važiuodami dar kažkiek pafotografuojame.

Palikę nuostabiąją pakrantę sukame į A3 greitkelį ir pasiekiame Pompėją, kur iškart suradę viešbutį einame į žymiuosius senojo Pompėjos miesto griuvėsius. Miestas 79 m.p.kr. buvo užpiltas išsiveržusio ugnikalnio Vezuvijaus. 2000 gyventojų iš 20-ties tūkst. buvo palaidoti po pelenų ir lavos sluoksniu. Miestas buvo dingęs nuo žemės paviršiaus iki XVI amžiaus vidurio, kai architektas kasdamas griovį aptiko namą! Tačiau normalūs kasinėjimai ir atradimai prasidėjo tik XVIII amžiuje kai Neapolio karalius įsakė atkasti miestą. Kasinėjimai tęsiami dar po šiandienai. 2000-taisiais metais buvo atrasta keletas erotiniu freskų ir senojo miesto viešnamis.

Didysis Pompėjos teatras

Kadaise buvusi nuostabaus grožio Izidės šventykla

Senojo miesto gatvė

Nuostabios grindų mozaikos

Mūsų viešbutis (buvom apsistoję viešbutyje Vittoria, kuris yra už 100 metru nuo įėjimo į griuvėsius)

Kitą rytą šiame turgelyje nusipirkę nuostabaus skonio raudonųjų apelsinų ir 1 kg sveriančią citriną

Citrinukė, lyginant su apelsinu :)

Patraukėme Romos link, kur palikome mašiną ir metro bei traukinio pagalba pasiekėme savo paskutinį viešbuti Ostia Antica miestelyje (Romos priemiestis). Iš ten kitą rytą pasiekėme oro uostą ir su keturių valandų persėdimu Amsterdame grįžome į savo namus Norvegijoje. Temperatūrų pasikeitimas labai nenudžiugino, iš +15 vos per kelias valandas pasikeitė į -11!