Norvegija, Oslo - Lofoten

2007 metų vasaros kelionė prasidėjo draugų aplankymu,kurie gyvena šalia Oslo. Maloniai pasisvečiavę, kitą dieną apžiūrėjome įžymųjį, išgirtąjį Vigelando parką. Mums jis ypatingo įspūdžio nepadarė, gal dėl to, kad esame labiau gamtos, fjordų, kalnų mylėtojai, o parke teko apžiūrinėti nuogų pagyvenusių žmonių ir vaikų skulptūras ir dar išsiraičiusias įvairiomis įmantriausiomis pozomis :)

 

Be abejo, tai skonio reikalas. Na ir mes radome keletą gražių, įspūdingų vietelių įsiamžinimui. Fontanas, kuris paliko neblogą įspūdį.

Norėčiau užsiminti, kad sekmadieniais aikštelėje prie Vigelando parko stovėjimas nemokamas.
Galu gale man garsiai prakeikus visą Oslą ir jo eismą (gyvename Norvegijos kaime) išvažiavome link Gardermoen'o oro uosto (ten turejome pasitikti savo tevelius).


Antrą dieną pasukome link žinomo turistų kelio RV55. Pakeliui aplankėme Norvegijos geriausiai išsilaikiusią Borgund'o senąją bažnyčią.

Priėjimas prie jos ir į ją mokamas. Mes aišku nepanorome švaistyti kronų ir nusifotografavome nemokamai...

Veliau sekė keltas per Årdals fjordą.

ir kelias RV55. Neveltui jis vadinamas turistų keliu, labai siauras, daug posūkių, stačių įkalnių ir nuokalnių, ir be abejo gražių, žadą atimančių vaizdų.

2006 metais aplankėme Briksdal'io ledyną, todėl šį kartą negalėjome neužsukti į kitoje kalnyno pusėje esantį Nigård ledyną. Atvažiavome vakare ir pamatėme, kad iki ledyno geras gabalas kelio per uolas ir akmenis.Tačiau kelią galima sutrumpinti 2/3 nuplaukus valtele. Aišku už atitinkamą mokestį...

Kelionė į abi puses kainuoja 30 kr žmogui, bet išsiaiškinome, kad valtelei liko tik 2 reisai ir ji baigia darbą. Tuo metu mes spėtume nueiti tik iki ledyno. Todėl nusprendėme susimokėti tik į vieną pusę (būtume sumokėję už kelionę atgal,tuo atveju, jei būtume spėję laiku). Aišku grįžti laiku nespėjome, nes teko nemažai pakopinėti uolomis ir paaikčioti prie ledyno, nusiprausti bei atsigerti jo vandens.

Jau matytas, toks pat kaip Briksdalbreen, ledyno mėlynumas

Kadangi į laivelį nebespėjome, teko atgal keliauti pėsčiomis. Kelias tikrai nelengvas, stačios, slidžios uolos, kai kur reikia net pasinaudoti spec. įrengtomis virvėmis kad nuo jų nusileistum ar pakiltum. Mano mamai ši kelionė buvo ne juokas, tačiau ji liko sužavėta ir sakė, kad ji išliks atmintyje visam gyvenimui.

Krokliukas pakeliui iš ledyno.

Kitos dienos rytą užkopėme į ilgai lauktą Jotunheimen'a. Norvegiškai tai reiškia milžinų namai. Tuo įsitikinome kelionės metu. Rugpjūčio pradžioje grožėjomės ir vaikščiojom ant sniego, drebėjome iš šalčio, nes buvo tik +12 laipsnių...

 Langas į milžinų namus

Nuotrauka apmastymui :)

Jokia nuotrauka ar vaizdajuostė nesugebės perteikti šios "milžinų namų" didybės. Tai išties kvapą gniaužiantis kalnų grožis, stingdantis šaltis vasaros viduryje ir ištisus metus išliekantys kelių valymo ir slidinėjimo trasų ženklai (3-jų metrų ilgio kartys įtvirtintos iš akmenų sudėtuose "altorėliuose".)

Pora gražių vaizdelių, besileidžiant į pavasarį, nuo didingo Jotunheimen kalnyno (beje pravažiavome aukščiausią Norvegijos vietą Galdhøpiggen - 2469 metrai virš jūros lygio)

Pasisvečiavę porą dienų savo namučiuose, tęsiame kelionę toliau į šiaurę (mes gyvename vidurio Norvegijoje, orientyras - Trondheimas). Pirmoji pravažiuota vieta, tai vartai į šiaurę.

Toliau kelias veda per didžiulį kalną  - Saltfjellet, kurio viduryje randasi kelio E6 susikirtimas su šiauriniu poliariniu ratu. Jo vietoje stovi poliarinio rato centras. Buvo tik +9 laipsniai...

Iki pat kelto į Lofoten'o salas kelias nykus, vingiuotas ir nėra į ką akis paganyti.

Keltas Skutvik - Svolvær

Kalnas debesyse ir prieplaukos fragmentas

Su keltu iš Skutvik prasideda mūsų susipažinimas su Lofoten'o salomis. Keltas kelia apie 2,5 val ir 5 žmonėm su automobiliu kainuoja apie 550 kr.
Artėjant prie salų atsiveria nuostabūs, specifiniai vaizdai

Pirmasis sustojimas buvo saloje Skrova. Iš kelto niekas neišlipo, įvažiavo viena mašina ir pajudėjome link Svolvær.

Turistai :)

Milijonierių suoliukas

Vandens žaluma

Atplaukėme į Svolvær ir nuskubėjome už 20 km esantį nakvynės namelį, kurį buvome iš anksto užsirezervavę.
Vakarop gryžome į miestelį pasivaikščioti ir apžiūrėti vietinės kultūros.

Vietinis gyventojas

Kitą rytą nusprendėme plaukti į Trollfjord kruizą. Pasirinkome laiveli tokiu pat pavadinimu ir atsidavėme gamtos ir kalnų grožiui. Visa kelione trunka apie 4 val. Plaukėme apie 1 val.

Tada sustojome prie lašišų fermų

Jas apžiūrėjus iš arčiau buvo padalintos meškerės ir prasidėjo žvejyba (ne lašišų fermose, oi tikrai ne)

Kiekvienas pagavęs žuvį, dėjo į bendrą vonelę

Pažvejojus ir visiems pagavus po vieną ar net keletą žuvų, plaukėme apžiūrėti didžiosios Lofoteno įžymybės - Trollfjord'o. Beplaukiant buvo išvalyta ir supjaustyta pagauta žuvis ir sudėta į puodą virimui. Vanduo, beje, buvo tiesiai iš fjordo.

Kol virė mūsų pietūs įplaukėme į fjordą. Kalnai labai statūs, eina kaip sienos 90 laipsnių kampu į vandenį. Fjordas labai siauras ir didesniems laivams labai sunku ten apsisukti. Plaukiant vakare galima stebėti kaip fjorde apsisukinėja mažas kruizinis laivas. Kampelis iš tikrųjų neapsakomo grožio.

Išplaukus atgal buvo patiekti pietūs, ką tik pačių pagauta žuvis, virta fjordo vandenyje, paskaninta citrinpipiriais.

Vėliau žuvies likučiais buvo kviečiamas kalnų erelis. Iš pradžių pasimaitino žuvėdros.

Diena buvo saulėta, todėl pasikaitinę saulutėje ir pilni įspūdžių buvome jau šiek tiek pavargę. Pavalgius skanaus maisto apėme miegas ir erelio pamatyti jau nesitikėjome. Tačiau staiga laivelis staigiai sustojo, toks jausmas kad rankinį stabdį užtraukė, visomis kalbomis pradėjo šaukti - ERELIS, EAGLE, ØRN ir dar kažkaip itališkai, prancūziškai ir net čekiškai. Visi puolė prie kamerų ir fotoaparatų, tačiau juos (atskrido erelių pora) labai sunku nufotografuoti.

Ereliai papozavę minutę ar dvi, pasiėmę savo užmokestį, nuskrido atgal į kalnus, o mes pilni gerų įspūdžių ir nepamirštamų vaizdų grįžome į krantą. Tikrai nepasigailėjome, kad plaukėme į šį kruizą, jis kainuoja 350 kr žmogui.
Grįžę į krantą pamatėme, kad ką tik parpaukes laivelis pardavinėja šviežias krevetes. Negalėjome nenusipirkti  Skonis žymiai geresnis nei šaldytų ir pirktų parduotuvėje..

Tai dienai įspūdžių buvo per akis!
Kitą dieną išvažiavome į kelionę per visą salyną, iki galutinio miestelio kuris vadinasi Å.
Užsukome į stiklo namelį, kuriame pučiami ir parduodami įvairūs stiklo dirbiniai. Įėjimas kainavo po 20 kronų. Stiklo gaminių kainos nerealios...

Ten radome ir pakabintą vytintą ryklį

Muziejų labai daug, jie nedidukai, bet visi mokami. Važiuodami užsukome į žuvies parduotuvę, kurioje nusipirkome vytintos menkės, rūkytos lašišos ir žinoma BANGINIO mėsos.

Paskutiniame miestelyje pakvėpavome vytintos žuvies smarve.

Apžiūrėjome rorbuer - žvejų namelius, kurie dabar naudojami turistams apgyvendinti.

Patraukėm atgal kur ne kur sustodami.

Lofotene įmanoma pamatyti net ir tokiu kuriozinių vaizdų :)

Taip pat buvom sustoję pažiūrėti į žmones laipiojančius uolomis - alpinistus. Pabandykit surasti :)

Paskutinę dieną Lofotene nieko ypatingo neveikėme, tiesiog ilsėjomės ir ruošėmės tolimai kelionei namo. Išvaziavome labai anksti ryte ir po ilgų 14 val buvome namie. 

Per dvi atostogų savaites nuvažiavome 4500 km, tačiau šiaurės Norvegija verta kiekvieno nuvažiuoto kilometro, kiekvienos išleistos kronos. Likome dėkingi vaizdams, kurie ilgam, o turbūt ir visam gyvenimui išliks mūsų atmintyje!