Picos sūkuriai arba "pizzasnurrer"

Kai savo vyresnėlio paklausiau kaip lietuviškai išversti norvegišką pavadinimą "pizzasnurrer", jis iškart pasiūlė - picos sūkuriai. Lai tada taip ir vadinasi, taip skaniau skamba :) . Patinka ir mažam ir dideliam, o ir pagaminti daug pastangų nereikia.

Reikia:

tešlai:
400 ml šilto vandens
6 gr sausų ar 25 gr. šviežių mielių
1,5 a.š. druskos
2 v.š. alyvuogių aliejaus
800 gr. kvietinių miltų

picos padažui:
3-4 v.š. pomidorų pastos
1 v.š. alyvuogių aliejaus
picos prieskonių (džiovintų žolelių, čiobrelio, raudonėlio ir t.t.)
po žiupsnį druskos ir pipirų
vandens iki norimos padažo konsistencijos. (apie 50-60 ml)

įdarui:
saliamio, kumpio ar kokios kitos mėsytės (galima naudoti keptą faršą)
300 gr. mėgstamo fermentinio sūrio, idealiausia būtų mozzarelos

Mieles ištirpiname vandenyje, supilame aliejų, suberiame miltus bei druską. Gerai išminkome, kol tešla taps tasi ir vienalytė, tačiau nelimpanti prie rankų. Dubenį uždengiame ir pastatome šiltai kildintis. Tam reikės minimum vienos valandos.
Tešlai padidėjus dvigubai, ją greitai perminkome ir iškočiojame didelį keturkampį, storis turėtų būti apie 1,5-2 cm.
Padažui susimaišome visas sudedamąsias dalis ir tepame ant tešlos keturkampio.
Dedame mėsytę ir ant viršaus barstome sūrį. Suvyniojame keturkampį kaip vyniotinį. Patį kraštą sudrėkiname su vandeniu, kad geriau priliptų ir pjaustome šia "dešrą" 2 cm storio ritinėliais. Dedame į skardą išklotą kepimo popieriumi ir su ranka suplojame, kad nebūtų aukšti, jie dar pakils.
Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti.
Šauname į orkaitę įkaitintą iki 225 laipsnių ir kepame apie 15 minučių kol gražiai paruduos.
Iškepusius atvėsiname ant grotelių ir mėgaujame nuostabiais picos sūkuriais.
Skanaus!

Karšti sumuštiniai su tunu arba "Tuna melts"

Amerikoje neteko būti, tik teko girdėti, kad daugumoje užkandinių, ten anapus Atlanto galima gauti tokį tuna melt sumuštinį. Iš tiesų puikus skonis ir derinys, kas gali būti paprasčiau ir skaniau. Puikiai tinka pusryčiams ar kaip lengvas užkandis vakarienei.

Reikės:

2 didelių riekių duonos

1 indelio konservuoto tuno vandenyje

3 v.š. majonezo

1 mažo smulkiai kapoto raudono svogūno

1 saliero stiebo, supjaustyto plonomis riekelėmis
1 žiupsnio maltų pipirų
1 v.š. citrinos sulčių
1 žiupsnio druskos
1 v.š. marinuotų kaparėlių (nenaudojau dėl visuotinės gerovės)
riekelėmis supjaustyto čili pipiro (galima nedėti)
6 riekelių gero fermentinio sūrio

Duoną paskrudiname iš abiejų pusių. Tuną sumaišome su likusiais ingredientais ir dedame ant duonos. Viską užklojame storu sūrio sluoksniu ir kišame į orkaitę po griliumi. Atidžiai stebime, nes sekundžių reikalas ir sumuštinis sudegs.
Kai sūris pradeda gražiai burbuliuoti ir ruduoti, traukiame lauk, barstome čili pipiru ir skanaujame.
Skanaus!

Ant laužo keptos dešrainių bandelės.

Tiesiog gera, kai bent vieną dieną per savaite nelyja ir galima pabūti lauke. Šiandien Norvegijoje Tėvo diena, taigi laikas skirtas vaikams, jų begaliniams norams, nepasitenkinimams ir bandymams tuos norus patenkinti :)

Jau senokai norėjome išbandyti šias bandeles, tačiau tai oras blogas, tai dar kokių trukdžių atsiranda. Šiandien pagaliau prisiruošėme, užsimaišėme tešlą ir užsikūrėme laužą. Už geros valandėlės, kai pagaliau sudegė malkos ir atsirado pakankamai žarijų vyniojome ant beržo šakų pakilusią tešlą ir kepėme šias nuostabias dešrainių bandeles. Pas mus Norvegijoje jos dar vadinamos pinnebrød - pagalio duona. Viskas aišku kodėl ji taip vadinasi. 

Pora praktiškų patarimų - šaką rinkitės šiek tiek didesnio diametro nei dešrelė, nes kitu atveju tiesiog neįmanoma jos įgrūsti į duoną. Bandeles kepkite ant žarijų, ne ant ugnies, nes kitaip ji sudegs iš išorės, o viduje bus neiškepusi. Bandelė būna iškepusi tada kai laisvai nusiima nuo lazdos.

Šią tešlą galima pasidaryti iš vakaro, prieš einant į žygį ir laikyti ją šaldytuve. Prieš einant į kelionę po miškus ar kalnus sudėti ją į sandarią dėžutę, o sustojus pietų greitai susirasti beržinę šaką (pušies ar eglės šakų nerekomenduoju :) ) ir išsikepti puikios duonos.

Taigi 12-14 bandelių reikės:

5 v.š. aliejaus

0,5 ltr. rūgpienio (tinka ir paprastas pienas)

1 v.š. cukraus

6 gr. sausų mielių arba 25 gr. šviežių

350 gr. pilno grūdo kvietinių miltų

600 gr. kvietinių miltų

1 a.š. druskos

žiupsnis kmynų

Sumaišome visas sausas sudedamąsias tešlos dalis, t.y. miltus, sausas mieles (jei naudojat šviežias, tada jas reiktų išmaišyti piene/rūgpienyje), cukrų, druska bei kmynus.

Supilame pieną ir aliejų ir viską gerai išminkome. Pastatome valandėlei pakilti.

Tuo tarpu užkuriame laužą ir pasiruošiame lazdeles ant kurių vyniosime tešlą. Nuskutame medžio žievę ir gerai patepame aliejumi, kad tešla nepriliptų.

Kai jau turime laužavietę pilną raudonų žarijų imame po kiaušinio dydžio tešlos gabalėlį, formuojame ilgą slieką ir jį šiek tiek suploję vyniojame ant pagalio.

Kepame pastoviai sukiodami apie 20 minučių, kad gražiai apskrustu iš visų pusių. Bandelę galima baigti kepti ir nuėmus nuo pagalio ir padėjus ant grotelių, taip geriau matysis kada ji viduje iškepusi.

Visiškai savo skonių receptorių palaimai, dešreles apvyniojame plonai pjaustyta šonine ir pakepame ant laužo.

Dedame į bandeles kartu su pomidorų padažu, garstyčiomis ir smulkiai kapotu raudonuoju svogūnu.

Skanaus!

Fidžinai

Kaip jau buvau minėjęs savo įraše apie korėjietiškas morkytes, visi vilniečiai tikrai žino kas yra fidžinai. Kiek žinau, kitame Lietuvos gale - Klaipėdoje jie tikrai nelabai girdėti ir nepopuliarūs.

Geros kokybės fidžinas su korėjietiškomis morkomis tai tikrai puikus greitas maistas. Rekomenduoju visiems kamuojamiems nostalgijos apie greitus pietus prie kioskelio ar tiesiog automobilyje :)

Reikia:

įdarui:

500 gr. mėsos faršo

2 didelių svogūnų

druskos bei pipirų

šalto vandens tiek, kad faršas taptų minkštas ir konsistencija panašus į manų košę.

tešlai:

400 gr. miltų

šaukštelis druskos

valgomasis šaukštas aliejaus

170 ml. šalto vandens

Mėsos faršą sumaišome su maltais svogūnais bei paskaniname druska ir pipirais. Mažomis porcijomis pilame šaltą vandenį ir maišome kol faršas pasidarys minkštas lyg košė. Uždengiame dangčiu ir padedame į šaldytuvą valandėlei "pailsėti".

Miltus persijojame, sumaišome kartu su druska. Padarome duobutę viduryje, supilame aliejų, vandenį ir gerai išminkome. Pagal poreikį įpilame vandens jei tešla per kieta. Ji turi gautis tampri, kietoka bet ne sausa. Uždengiame plėvele ar dangčiu ir paliekame pastovėti geroms 20-čiai minučių. Praėjus šiam laikui tešlą dar kartą gerai išminkome ir paliekame pastovėti dar 20-čiai minučių.

Pastovėjusią tešlą padaliname į 4 dalis ir kiekvieną iš šių dalių padaliname dar į dvi dalis. Viena turėtų būti šiek tiek didesnė už kitą, kadangi didesnioji bus pagrindas, o viršutinė "dangtelis"

Labiausiai tiktų formos kaip mažiems pyragams, ar quiche'ams. Didesniuosius tešlos gabalėlius iškočiojame taip kad dengtų visą formos dugną ir kraštelius. Dedame juos į sviestu išteptas ir miltais pabarstytas formeles, pripildome faršu. Kraštelius vos vos patepame vandeniu ir dedame dangtelį. Kraštus gerai užvyniojame bei dangtelį subadome šakute. Jei to nepadarysime, tešla dėl viduje susikaupusių garų sprogs ir visas skanus sultinys ištekės lauk.

Kepame iki 200 laipsnių iš anksto įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes. Ištraukus iš orkaitės viršų patepame su sviesto gabalėliu, uždengiame rankšluosčiu ir palaukiame apie 10-15 minučių. 

Idealiausia būtų patiekti su korėjietiškomis morkomis ar kitomis mėgstamomis daržovėmis. Truputis aštrumo čia tikrai nepamaišys!

Skanaus!   

Bulviniai vafliai su sūriu

Puikus bulvių košės likučių panaudojimo būdas. galima valgyti pusryčiams, vienus tiesiog su grietine arba kaip garnyrą prie kitų patiekalų. Šiuos vaflius galima gaminti tiek iš likusios bulvių košės tiek ir iš likusių po pietų virtų bulvių. Iš išorės traškūs ir apskrudę, viduje minkšti tikrai patiks orkaitėje keptų "švilpikų" mėgėjams!

Reikia:
500 ml. bulvių košės (arba 5-6 virtų bulvių)
2 kiaušinių
2 v.š. aliejaus
50 ml. kefyro ar rūgpienio
100 gr. miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. valgomosios sodos
200 gr. tarkuoto sūrio
keletas svogūnų laiškų (galima ir nedėti)

Jeigu naudojame virtas bulves, tai pirmiausia reikėtų jas gerai sutrinti ir įpilti pusę puodelio pieno, kad būtų panašu į bulvių košę.
Dubenėlyje sumaišome rūgpienį, kiaušinius ir aliejų. Įmaišome bulvių košę, sūrį bei laiškinius svogūnus jei naudojame.
Sumaišome miltus, kepimo miltelius ir sodą bei supilame juos į bulvinę tešlą.
Gerai viską sumaišome, masė turėtų gautis ne per skysta, gerokai tirštesnė nei įprastų vaflių "širdelių".
Idealiausia būtų kepti belgiškų vaflių keptuvėje. Dedame po didelį šaukštą tešlos, šiek tiek paskirstome ir kepame kol viršus apskrus, o vidus bus iškepęs.
Pagardiname šaukštu grietinės ir skanaujame.
Skanaus!

Plovas ant laužo

Kas gali būti nuostabesnio, jei ne ant tikros ugnies, laužo gamintas maistas?! Valgis, keptas ar virtas ant laužo, įgauna nuostabų dūmų aromatą, o kur dar šiek tiek pridegę likučiai ant ketaus puodo sienelių :)
Pirmą kartą plovo, virto gamtoje paragavau Lietuvoje per susitikimą su draugais. Ačiū Karinai už šią puikią idėją, kuria mes tikrai dar ne kartą pasinaudosime :)
Kepimui rekomenduočiau naudoti storasienį ketaus puodą, su juo paprasčiau reguliuoti besigaminančio patiekalo apskrudimo lygį. Jis tiesiog neleidžia maistui greitai sudegti, jei laužas staiga pradeda labiau liepsnoti.

Pilnam puodui plovo reikės (kiekio tikrai turėtų užtekti 5-6 žmonėms):

150 ml. aliejaus (naudojau Obelių saulėgražų nerafinuotą, labai tiko)
500 gr. smulkintų svogūnų
8-900 gr. pjaustytos kiaulienos (labai liesa netinka)
700 gr. pjaustytų šiaudeliais ar stambiai tarkuotų morkų
5-600 gr. ryžių, geriausiai tinka plikyti, gelsvi
4 pomidorai ar skardinė konservuotų, kapotų pomidorų
(galima dėti aštrios paprikos/čili, aš nenaudojau)
1-2 galvutės česnako
žiupsnelis šafrano
pora šaukštelių kumino
druskos ir pipirų

Statome ar kabiname puodą ant laužo ugnies, supilame aliejų ir gerai jį įkaitiname. beriame svogūnus ir kepame kol svogūnas įgaus bronzinį atspalvį.
Sudedame mėsą, beje, galima naudoti ir avieną/ėrieną, bei pusę prieskonių. Druskos dar nededame. Kepame apie 15 minučių pastoviai maišydami.
Sudedame morkas ir kepame dar apie 10-15 minučių, kol morkos ims minkštėti. Sudedame druską ir likusius prieskonius.
Ryžius reikia būtinai perplauti, kad vanduo būtų skaidrus. Ant mėsos ir morkų bei svogūnų mišinio dedame pusę pomidorų bei aštrią papriką, jei ją naudojame. Sudedame ryžius bei išlyginame mentele. Ant viršaus krenta likę pomidorai ir paprikos. Kad būtų greičiau, vandenį užsiviriname anksčiau ir pilame ant būsimo plovo. Vandens reikia per centimetrą virš ryžių.
Nuo šios minutės maišyti plovą GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA! Uždengiame dangtį bei verdame 15 minučių. Praėjus šiam laikui, nuimame dangtį. Matome, kad ryžiai pakilo, galbūt vandens jau nebėra. Į puodo vidurį duriame česnaką, mediniu šaukštu padarome keletą skylių iki pat dugno ir jei vandens nebėra, pripilame jo į naujai padarytas skyles. Vėl uždengiame dangčiu ir verdame kol ryžiai bus paruošti. Rekomenduočiau nepervirti, nes tuo atveju valgysite ryžių košę su spirgais :) Mums reikėjo dar kokių 15 minučių kad plovas taptų idealus.

Patiekiame su marinuotais agurkėliais
Kaip rašė recepto autorius, būtinas šio patiekalo ingredientas yra servetėlė, kad draugai nematytų kaip taškotės seilėmis :)
Skanaus!

Recepto originalas čia

Salotos ''a la skagen''

Sočios salotos su bulvėmis, ir jūros gėrybėmis. Padažas patiekiamas atskirai, todėl labai paranku skaičiuojantiems kalorijas.

Reikia:
4 vidutinio dydžio bulvių (labiausiai tiktų šviežios, žinoma sezono metu)
1 mažos cukinijos
stiklinės žaliųjų konservuotų žirnelių (galima naudoti ir apvirtus šaldytus žirnius)
poros saujų nuvalytų krevečių
2 v.š. norimų ikrų
po ryšelį  krapų ir laiškinio česnako

padažui:
4 v.š. grietinės
2 v.š. majonezo
truputis citrinos sulčių, kiekį reguliuoti paragujant
pora lašų tabasco padažo (galima nedėti)
pora šaukštų norimų ikrų
druskos ir pipirų

Bulves išverdame su lupena, atšaldome, nulupame ir supjaustome kubeliais. Cukinijos lupti nereikia, tiesiog supjaustome kubeliais. Visus salotų ingredientus sumaišome bei dedame į indą kuriame patieksime. Padažo ingredientus taip pat sumaišome ir patiekiame atskirai.
Skanaus!

Ant druskos keptos bulvės

Šis receptas tai greičiau patarimas kaip skaniai ir naujai išsikepti bulves. Reikės tiktai vidutinio dydžio nuplautų bulvių ir kelių saujų rupios jūros druskos. Druską pilame į bet kokią kepimo formą (aš panaudojau weber viščiuko laikiklį) ant viršaus dedame bulves ir šauname į įkaitintą orkaitę. Kepame 40-60 minučių, priklausomai nuo bulvių dydžio. Druska ištraukia iš bulvių vandenį ir bulvės pasidaro minkštos, kaip keptos laužo anglyse.
Taip galima kepti ir kitas neskustas/neluptas daržoves, tokias kaip svogūnas, burokėlis, morka ar pastarnokas.