2017 m. balandžio 1 d., šeštadienis

Gaivios sašimi salotos

Labai gaivios pavasariškos salotos su puikiu skonių deriniu. Naudoti rekomenduotina tik aukščiausios kokybės, šviežią lašišos filė, "sashimi grade".
Norvegijoje naudojame "Salma" markės lašišą.


Reikia:

100 gr. geriausios kokybės lašišos filė
1 avokado
mėgstamų salotų
1/2 granato vaisiaus
ryšulėlio kalendros lapelių
1 mango
poros šaukštų skrudintų sezamų aliejaus
poros šaukštų sojos padažo sumaišyto su šaukštu citrinos sulčių

Salotas išdėliojame lėkštėje, plonai supjaustome lašišą, mangą bei avokadą.
Dedame viską ant salotų, pabarstome granato sėklomis bei pašlakstome aliejumi bei padažu.

Skanaus!

Traški duona, knekkebrød.

Labai sveika ir "draugiška" pilvui bei žarnynui duonelė. Tokia duona labai populiari Skandinavijoje, Švedijoje galima rasti tūkstančius rūšių traškios duonelės. Gali būti kepama su įvairiausiais ingredientais, bei įvairiais miltais. Geriausiai tinka rupaus malimo ruginiai ar speltos miltai. Duoną iškepti itin paprasta, o valgyti skaniausia su paštetu, sūriu ar tiesiog vieną vietoj bulvinių traškučių.

Reikia:
400 ml. avižų (norvegijoje naudojame presuotas ir apvirtas avižas, kaip avižinei košei)
400 ml. rupių ruginių miltų
100 ml. lukštentų saulėgražų
100 ml. linų sėmenų
100 ml. lukštentų moliūgų sėklų
100 ml. sezamų
1 a.š. druskos
1 v.š. medaus
700 ml. vandens


Sumaišome visus ingredientus dubenyje. Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių.
Imame vieną kepimo popieriaus lapą (dydis toks kaip kepimo skardos), dedame trečdalį tešlos truputį palyginame, dedame kitą kepimo popieriaus lapą ant viršaus ir atsargiai pakočiojame kad padengtų visą popieriaus plotą. Dedame į skardą ir viršutinį lapą atsargiai nuimame. Picos pjaustykle padaliname tešlą į 12 dalių. Tą patį pakartojame su kitomis 2-jomis skardomis.



Šauname į orkaitę 40-čiai minučių. Laikui praėjus vos pradarome orkaitę ir kepame 10 minučių. Šiuo momentu aš patarkavau šiek tiek Džiugo sūrio. 
Praėjus laikui orkaitę uždarome ir dar pakepame 10 minučių.
Atvėsiname ant grotelių ir laikome maišelyje ar sandarioje dėžutėje.

Skanaus!




2016 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Saldžiarūgštis baklažanas

Sicilietiškas patiekalas puikiai suderinantis saldų ir rūgštų skonius bei baklažaną ir salierą į puikią, pikantiško skonio užtepėlę.
Puikiai tiks kaip užkandis ant paskrudintų baguette riekelių ar tiesiog kaip garnyras prie mėsos ar paukštienos.


Reikia:

700 gr. baklažanų
1 svogūno
1 skiltelės česnako
1 skardinės konservuotų kapotų pomidorų
2 v.š. vyno acto
2 v.š. rudojo cukraus (puikiai tiks ir įprastas, baltas)
poros saliero stiebų
10-12 žalių ar juodų alyvuogių

Baklažanus supjaustome nedideliais kubeliais, pabarstome druska ir paliekame kiaurasamtyje valandėlei nuvarvėti.
Tuo metu pasiruošiame padažą. Supjaustome svogūną bei salierą plonomis riekelėmis ir metame į įkaitintą aliejų. Kepame apie 10 minučių kol suminkštės. Pilame pomidorus bei beriame smulkiai sukapotą česnaką. Užverdame, sumažiname kaitrą ir vedame apie 10 minučių.
Supilame cukrų, actą bei paskaniname druska ir pipirais. Sudedame alyvuoges ir paverdame ant labai mažos ugnies apie 5 minutes.
Baklažano gabalėlius nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir mažomis porcijomis apkepame aliejuje kol gražiai paruduos.
Beriame apkeptus baklažanus į padažą, gerai viską išmaišome  ir paliekame mažiausiai 30 minučių įsigerti skoniams.
Patiekiame kambario temperatūros.

Skanaus!


2016 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Juodųjų pupelių troškinys

Šį kartą labai sveikas ir labai skanus juodųjų pupelių troškinys, kažkuo primenantis chili con carne troškinį, tik su mažiau mėsos. Pasak amerikiečių mitybos specialistų, kiekvienas iš mūsų kasdien turėtų suvalgyti bent pusę puodelio pupelių, lęšių ar kitokių ankštinių daržovių. Jos turi galybę naudingų proteinų bei padeda skaidyti cukrų gaunamą su maistu. Naudingos medžiagos esančios pupelėse padeda apsisaugoti nuo diabeto, širdies ligų, bei nutukimo. Taigi vietoj bulvių traškučių rinkimės ankštines daržoves!



Reikia:

10 plonų riekelių sūdytos šoninės (bacon)
2 vidutinių raudonųjų svogūnų
5-6 skiltelių česnako
500 ml jautienos sultinio
1 skardinės kapotų pomidorų
2 v.š. pomidorų pastos
2 a.š. vorčesterio padažo (aš naudojau HP padažą)
2 a.š. čili miltelių
2 puodeliai virtų juodųjų pupelių
druskos, pipirų bei grietinės ir citrinų sulčių.

Supjaustome šoninę ir apkepame puode su trupučiu sviesto, kol šoninė pradės leisti riebalus. Sudedame susmulkintą svogūną ir kepame apie 5 minutes. Smulkiai sukapojame česnaką ir dedame i puodą. Pakepame dar 5 minutes ir pilame sultinį, pomidorų pastą, kapotus pomidorus, padažą bei čili miltelius. Sudedame pupeles, viską užverdame, sumažiname kaitrą ir verdame atidarytame puode apie 15 minučių. 
Prieš patiekiant paskaniname šaukšteliu grietinės, šlakeliu citrinų sulčių. Galima įtarkuoti kietojo sūrio (parmezano, džiugo)
Galima patiekti kaip garnyrą arba valgyti kaip pagrindinį patiekalą su traškia duonele.

2016 m. kovo 5 d., šeštadienis

Rauginti raudonieji svogūnai

Šiais metais dar neįkėliau nei vieno recepto... Liūdna... Bet ne visada pavyksta spėti koja kojon su sparčiu gyvenimo tempu.
Šį kartą labai žiemai, nors ir vasarai niekuo nenusileidžiantis priedas prie pietų. Šie svogūnai labai panašūs į  visų taip mėgstamus su actu marinuotus ir prie šašlyko valgomus svogūnus.
Juos galima pasidaryti ir be acto, taigi labai sveikus ir netgi skanesnius.
Rauginimo metu išlieka visi enzimai, bei susiformuoja naudingos probiotinės bakterijos, kaip ir raugintų kopūstų atveju. Pasak daugumos mitybos specialistų, raugintos daržovės turėtų būti ant mūsų stalo kiekvieną dieną, ypač šaltuoju metų laiku. Juk neveltui sakoma - sveikas žarnynas, sveikas visas organizmas.
Kaip jau minėjau, šie svogūnai labai skanūs kartu su kepta mėsa, ant picos, salotose ar bet kur kitur, kur naudojate svogūną.
Ir smagiausia tai, kad juos padarysite per 10-15 minučių (tik rauginimas/fermentavimas užtruks šiek tiek ilgiau)


Reikia:
0,7 litro stiklainio
2-3 didelių svogūnų
1/5-1 v.š. jūros druskos
500 ml vandens
poros šaukštų sunkos nuo raugintų kopūstų (jei neturite tai nieko baisaus)

Svogūnus supjaustome plonomis riekelėmis ir sudedame į stiklainį. Vandenyje ištirpdome druską ir supilame (jei turime) raugintų kopūstų sunką. Supilame viską ant svogūnų ir jei reikia paspaudžiame, kad viskas būtų po vandeniu.
Laikyti reikėtų 3-7 dienas kambario temperatūroje, uždarytą dangteliu. Kartas nuo karto stiklainį atidarome, kad išeitų rūgimo dujos.
Kai jau svogūnai įgauna pakankamai rūgštų skonį, perkeliame indelį į šaldytuvą.
Skanaus!

Šaltinis - Helhetlig liv

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Picos sūkuriai arba "pizzasnurrer"

Kai savo vyresnėlio paklausiau kaip lietuviškai išversti norvegišką pavadinimą "pizzasnurrer", jis iškart pasiūlė - picos sūkuriai. Lai tada taip ir vadinasi, taip skaniau skamba :) . Patinka ir mažam ir dideliam, o ir pagaminti daug pastangų nereikia.


Reikia:

tešlai:
400 ml šilto vandens
6 gr sausų ar 25 gr. šviežių mielių
1,5 a.š. druskos
2 v.š. alyvuogių aliejaus
800 gr. kvietinių miltų

picos padažui:
3-4 v.š. pomidorų pastos
1 v.š. alyvuogių aliejaus
picos prieskonių (džiovintų žolelių, čiobrelio, raudonėlio ir t.t.)
po žiupsnį druskos ir pipirų
vandens iki norimos padažo konsistencijos. (apie 50-60 ml)

įdarui:
saliamio, kumpio ar kokios kitos mėsytės (galima naudoti keptą faršą)
300 gr. mėgstamo fermentinio sūrio, idealiausia būtų mozzarelos

Mieles ištirpiname vandenyje, supilame aliejų, suberiame miltus bei druską. Gerai išminkome, kol tešla taps tasi ir vienalytė, tačiau nelimpanti prie rankų. Dubenį uždengiame ir pastatome šiltai kildintis. Tam reikės minimum vienos valandos.
Tešlai padidėjus dvigubai, ją greitai perminkome ir iškočiojame didelį keturkampį, storis turėtų būti apie 1,5-2 cm.
Padažui susimaišome visas sudedamąsias dalis ir tepame ant tešlos keturkampio.
Dedame mėsytę ir ant viršaus barstome sūrį. Suvyniojame keturkampį kaip vyniotinį. Patį kraštą sudrėkiname su vandeniu, kad geriau priliptų ir pjaustome šia "dešrą" 2 cm storio ritinėliais. Dedame į skardą išklotą kepimo popieriumi ir su ranka suplojame, kad nebūtų aukšti, jie dar pakils.
Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti.
Šauname į orkaitę įkaitintą iki 225 laipsnių ir kepame apie 15 minučių kol gražiai paruduos.
Iškepusius atvėsiname ant grotelių ir mėgaujame nuostabiais picos sūkuriais.
Skanaus!

2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Karšti sumuštiniai su tunu arba "Tuna melts"

Amerikoje neteko būti, tik teko girdėti, kad daugumoje užkandinių, ten anapus Atlanto galima gauti tokį tuna melt sumuštinį. Iš tiesų puikus skonis ir derinys, kas gali būti paprasčiau ir skaniau. Puikiai tinka pusryčiams ar kaip lengvas užkandis vakarienei.


Reikės:
2 didelių riekių duonos
1 indelio konservuoto tuno vandenyje
3 v.š. majonezo
1 mažo smulkiai kapoto raudono svogūno
1 saliero stiebo, supjaustyto plonomis riekelėmis
1 žiupsnio maltų pipirų
1 v.š. citrinos sulčių
1 žiupsnio druskos
1 v.š. marinuotų kaparėlių (nenaudojau dėl visuotinės gerovės)
riekelėmis supjaustyto čili pipiro (galima nedėti)
6 riekelių gero fermentinio sūrio

Duoną paskrudiname iš abiejų pusių. Tuną sumaišome su likusiais ingredientais ir dedame ant duonos. Viską užklojame storu sūrio sluoksniu ir kišame į orkaitę po griliumi. Atidžiai stebime, nes sekundžių reikalas ir sumuštinis sudegs.
Kai sūris pradeda gražiai burbuliuoti ir ruduoti, traukiame lauk, barstome čili pipiru ir skanaujame.
Skanaus!

Ant laužo keptos dešrainių bandelės.

Tiesiog gera, kai bent vieną dieną per savaite nelyja ir galima pabūti lauke. Šiandien Norvegijoje Tėvo diena, taigi laikas skirtas vaikams, jų begaliniams norams, nepasitenkinimams ir bandymams tuos noru patenkinti :)
Jau senokai norėjome išbandyti šias bandeles, tačiau tai oras blogas, tai dar kokių trukdžių atsiranda. Šiandien pagaliau prisiruošėme, užsimaišėme tešlą ir užsikūrėme laužą. Už geros valandėlės, kai pagaliau sudegė malkos ir atsirado pakankamai žarijų vyniojome ant beržo šakų pakilusią tešlą ir kepėme šias nuostabias dešrainių bandeles. Pas mus Norvegijoje jos dar vadinamos pinnebrød - pagalio duona. Viskas aišku kodėl ji taip vadinasi. 
Pora praktiškų patarimų - šaką rinkitės šiek tiek didesnio diametro nei dešrelė, nes kitu atveju tiesiog neįmanoma jos įgrūsti į duoną. Bandeles kepkite ant žarijų, ne ant ugnies, nes kitaip ji sudegs iš išorės, o viduje bus neiškepusi. Bandelė būna iškepusi tada kai laisvai nusiima nuo lazdos.
Šią tešlą galima pasidaryti iš vakaro, prieš einant į žygį ir laikyti ją šaldytuve. Prieš einant į kelionę po miškus ar kalnus sudėti ją į sandarią dėžutę, o sustojus pietų greitai susirasti beržinę šaką (pušies ar eglės šakų nerekomenduoju :) ) ir išsikepti puikios duonos.



Taigi 12-14 bandelių reikės:

5 v.š. aliejaus
0,5 ltr. rūgpienio (tinka ir paprastas pienas)
1 v.š. cukraus
6 gr. sausų mielių arba 25 gr. šviežių
350 gr. pilno grūdo kvietinių miltų
600 gr. kvietinių miltų
1 a.š. druskos
žiupsnis kmynų

Sumaišome visas sausas sudedamąsias tešlos dalis, t.y. miltus, sausas mieles (jei naudojat šviežias, tada jas reiktų išmaišyti piene/rūgpienyje), cukrų, druska bei kmynus.
Supilame pieną ir aliejų ir viską gerai išminkome. Pastatome valandėlei pakilti.
Tuo tarpu užkuriame laužą ir pasiruošiame lazdeles ant kurių vyniosime tešlą. Nuskutame medžio žievę ir gerai patepame aliejumi, kad tešla nepriliptų.
Kai jau turime laužavietę pilną raudonų žarijų imame po kiaušinio dydžio tešlos gabalėlį, formuojame ilgą slieką ir jį šiek tiek suploję vyniojame ant pagalio.
Kepame pastoviai sukiodami apie 20 minučių, kad gražiai apskrustu iš visų pusių. Bandelę galima baigti kepti ir nuėmus nuo pagalio ir padėjus ant grotelių, taip geriau matysis kada ji viduje iškepusi.
Visiškai savo skonių receptorių palaimai, dešreles apvyniojame plonai pjaustyta šonine ir pakepame ant laužo.
Dedame į bandeles kartu su pomidorų padažu, garstyčiomis ir smulkiai kapotu raudonuoju svogūnu.
Skanaus!