2016 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Saldžiarūgštis baklažanas

Sicilietiškas patiekalas puikiai suderinantis saldų ir rūgštų skonius bei baklažaną ir salierą į puikią, pikantiško skonio užtepėlę.
Puikiai tiks kaip užkandis ant paskrudintų baguette riekelių ar tiesiog kaip garnyras prie mėsos ar paukštienos.


Reikia:

700 gr. baklažanų
1 svogūno
1 skiltelės česnako
1 skardinės konservuotų kapotų pomidorų
2 v.š. vyno acto
2 v.š. rudojo cukraus (puikiai tiks ir įprastas, baltas)
poros saliero stiebų
10-12 žalių ar juodų alyvuogių

Baklažanus supjaustome nedideliais kubeliais, pabarstome druska ir paliekame kiaurasamtyje valandėlei nuvarvėti.
Tuo metu pasiruošiame padažą. Supjaustome svogūną bei salierą plonomis riekelėmis ir metame į įkaitintą aliejų. Kepame apie 10 minučių kol suminkštės. Pilame pomidorus bei beriame smulkiai sukapotą česnaką. Užverdame, sumažiname kaitrą ir vedame apie 10 minučių.
Supilame cukrų, actą bei paskaniname druska ir pipirais. Sudedame alyvuoges ir paverdame ant labai mažos ugnies apie 5 minutes.
Baklažano gabalėlius nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir mažomis porcijomis apkepame aliejuje kol gražiai paruduos.
Beriame apkeptus baklažanus į padažą, gerai viską išmaišome  ir paliekame mažiausiai 30 minučių įsigerti skoniams.
Patiekiame kambario temperatūros.

Skanaus!


2016 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Juodųjų pupelių troškinys

Šį kartą labai sveikas ir labai skanus juodųjų pupelių troškinys, kažkuo primenantis chili con carne troškinį, tik su mažiau mėsos. Pasak amerikiečių mitybos specialistų, kiekvienas iš mūsų kasdien turėtų suvalgyti bent pusę puodelio pupelių, lęšių ar kitokių ankštinių daržovių. Jos turi galybę naudingų proteinų bei padeda skaidyti cukrų gaunamą su maistu. Naudingos medžiagos esančios pupelėse padeda apsisaugoti nuo diabeto, širdies ligų, bei nutukimo. Taigi vietoj bulvių traškučių rinkimės ankštines daržoves!



Reikia:

10 plonų riekelių sūdytos šoninės (bacon)
2 vidutinių raudonųjų svogūnų
5-6 skiltelių česnako
500 ml jautienos sultinio
1 skardinės kapotų pomidorų
2 v.š. pomidorų pastos
2 a.š. vorčesterio padažo (aš naudojau HP padažą)
2 a.š. čili miltelių
2 puodeliai virtų juodųjų pupelių
druskos, pipirų bei grietinės ir citrinų sulčių.

Supjaustome šoninę ir apkepame puode su trupučiu sviesto, kol šoninė pradės leisti riebalus. Sudedame susmulkintą svogūną ir kepame apie 5 minutes. Smulkiai sukapojame česnaką ir dedame i puodą. Pakepame dar 5 minutes ir pilame sultinį, pomidorų pastą, kapotus pomidorus, padažą bei čili miltelius. Sudedame pupeles, viską užverdame, sumažiname kaitrą ir verdame atidarytame puode apie 15 minučių. 
Prieš patiekiant paskaniname šaukšteliu grietinės, šlakeliu citrinų sulčių. Galima įtarkuoti kietojo sūrio (parmezano, džiugo)
Galima patiekti kaip garnyrą arba valgyti kaip pagrindinį patiekalą su traškia duonele.

2016 m. kovo 5 d., šeštadienis

Rauginti raudonieji svogūnai

Šiais metais dar neįkėliau nei vieno recepto... Liūdna... Bet ne visada pavyksta spėti koja kojon su sparčiu gyvenimo tempu.
Šį kartą labai žiemai, nors ir vasarai niekuo nenusileidžiantis priedas prie pietų. Šie svogūnai labai panašūs į  visų taip mėgstamus su actu marinuotus ir prie šašlyko valgomus svogūnus.
Juos galima pasidaryti ir be acto, taigi labai sveikus ir netgi skanesnius.
Rauginimo metu išlieka visi enzimai, bei susiformuoja naudingos probiotinės bakterijos, kaip ir raugintų kopūstų atveju. Pasak daugumos mitybos specialistų, raugintos daržovės turėtų būti ant mūsų stalo kiekvieną dieną, ypač šaltuoju metų laiku. Juk neveltui sakoma - sveikas žarnynas, sveikas visas organizmas.
Kaip jau minėjau, šie svogūnai labai skanūs kartu su kepta mėsa, ant picos, salotose ar bet kur kitur, kur naudojate svogūną.
Ir smagiausia tai, kad juos padarysite per 10-15 minučių (tik rauginimas/fermentavimas užtruks šiek tiek ilgiau)


Reikia:
0,7 litro stiklainio
2-3 didelių svogūnų
1/5-1 v.š. jūros druskos
500 ml vandens
poros šaukštų sunkos nuo raugintų kopūstų (jei neturite tai nieko baisaus)

Svogūnus supjaustome plonomis riekelėmis ir sudedame į stiklainį. Vandenyje ištirpdome druską ir supilame (jei turime) raugintų kopūstų sunką. Supilame viską ant svogūnų ir jei reikia paspaudžiame, kad viskas būtų po vandeniu.
Laikyti reikėtų 3-7 dienas kambario temperatūroje, uždarytą dangteliu. Kartas nuo karto stiklainį atidarome, kad išeitų rūgimo dujos.
Kai jau svogūnai įgauna pakankamai rūgštų skonį, perkeliame indelį į šaldytuvą.
Skanaus!

Šaltinis - Helhetlig liv

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Picos sūkuriai arba "pizzasnurrer"

Kai savo vyresnėlio paklausiau kaip lietuviškai išversti norvegišką pavadinimą "pizzasnurrer", jis iškart pasiūlė - picos sūkuriai. Lai tada taip ir vadinasi, taip skaniau skamba :) . Patinka ir mažam ir dideliam, o ir pagaminti daug pastangų nereikia.


Reikia:

tešlai:
400 ml šilto vandens
6 gr sausų ar 25 gr. šviežių mielių
1,5 a.š. druskos
2 v.š. alyvuogių aliejaus
800 gr. kvietinių miltų

picos padažui:
3-4 v.š. pomidorų pastos
1 v.š. alyvuogių aliejaus
picos prieskonių (džiovintų žolelių, čiobrelio, raudonėlio ir t.t.)
po žiupsnį druskos ir pipirų
vandens iki norimos padažo konsistencijos. (apie 50-60 ml)

įdarui:
saliamio, kumpio ar kokios kitos mėsytės (galima naudoti keptą faršą)
300 gr. mėgstamo fermentinio sūrio, idealiausia būtų mozzarelos

Mieles ištirpiname vandenyje, supilame aliejų, suberiame miltus bei druską. Gerai išminkome, kol tešla taps tasi ir vienalytė, tačiau nelimpanti prie rankų. Dubenį uždengiame ir pastatome šiltai kildintis. Tam reikės minimum vienos valandos.
Tešlai padidėjus dvigubai, ją greitai perminkome ir iškočiojame didelį keturkampį, storis turėtų būti apie 1,5-2 cm.
Padažui susimaišome visas sudedamąsias dalis ir tepame ant tešlos keturkampio.
Dedame mėsytę ir ant viršaus barstome sūrį. Suvyniojame keturkampį kaip vyniotinį. Patį kraštą sudrėkiname su vandeniu, kad geriau priliptų ir pjaustome šia "dešrą" 2 cm storio ritinėliais. Dedame į skardą išklotą kepimo popieriumi ir su ranka suplojame, kad nebūtų aukšti, jie dar pakils.
Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame dar pusvalandžiui pakilti.
Šauname į orkaitę įkaitintą iki 225 laipsnių ir kepame apie 15 minučių kol gražiai paruduos.
Iškepusius atvėsiname ant grotelių ir mėgaujame nuostabiais picos sūkuriais.
Skanaus!

2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Karšti sumuštiniai su tunu arba "Tuna melts"

Amerikoje neteko būti, tik teko girdėti, kad daugumoje užkandinių, ten anapus Atlanto galima gauti tokį tuna melt sumuštinį. Iš tiesų puikus skonis ir derinys, kas gali būti paprasčiau ir skaniau. Puikiai tinka pusryčiams ar kaip lengvas užkandis vakarienei.


Reikės:
2 didelių riekių duonos
1 indelio konservuoto tuno vandenyje
3 v.š. majonezo
1 mažo smulkiai kapoto raudono svogūno
1 saliero stiebo, supjaustyto plonomis riekelėmis
1 žiupsnio maltų pipirų
1 v.š. citrinos sulčių
1 žiupsnio druskos
1 v.š. marinuotų kaparėlių (nenaudojau dėl visuotinės gerovės)
riekelėmis supjaustyto čili pipiro (galima nedėti)
6 riekelių gero fermentinio sūrio

Duoną paskrudiname iš abiejų pusių. Tuną sumaišome su likusiais ingredientais ir dedame ant duonos. Viską užklojame storu sūrio sluoksniu ir kišame į orkaitę po griliumi. Atidžiai stebime, nes sekundžių reikalas ir sumuštinis sudegs.
Kai sūris pradeda gražiai burbuliuoti ir ruduoti, traukiame lauk, barstome čili pipiru ir skanaujame.
Skanaus!

Ant laužo keptos dešrainių bandelės.

Tiesiog gera, kai bent vieną dieną per savaite nelyja ir galima pabūti lauke. Šiandien Norvegijoje Tėvo diena, taigi laikas skirtas vaikams, jų begaliniams norams, nepasitenkinimams ir bandymams tuos noru patenkinti :)
Jau senokai norėjome išbandyti šias bandeles, tačiau tai oras blogas, tai dar kokių trukdžių atsiranda. Šiandien pagaliau prisiruošėme, užsimaišėme tešlą ir užsikūrėme laužą. Už geros valandėlės, kai pagaliau sudegė malkos ir atsirado pakankamai žarijų vyniojome ant beržo šakų pakilusią tešlą ir kepėme šias nuostabias dešrainių bandeles. Pas mus Norvegijoje jos dar vadinamos pinnebrød - pagalio duona. Viskas aišku kodėl ji taip vadinasi. 
Pora praktiškų patarimų - šaką rinkitės šiek tiek didesnio diametro nei dešrelė, nes kitu atveju tiesiog neįmanoma jos įgrūsti į duoną. Bandeles kepkite ant žarijų, ne ant ugnies, nes kitaip ji sudegs iš išorės, o viduje bus neiškepusi. Bandelė būna iškepusi tada kai laisvai nusiima nuo lazdos.
Šią tešlą galima pasidaryti iš vakaro, prieš einant į žygį ir laikyti ją šaldytuve. Prieš einant į kelionę po miškus ar kalnus sudėti ją į sandarią dėžutę, o sustojus pietų greitai susirasti beržinę šaką (pušies ar eglės šakų nerekomenduoju :) ) ir išsikepti puikios duonos.



Taigi 12-14 bandelių reikės:

5 v.š. aliejaus
0,5 ltr. rūgpienio (tinka ir paprastas pienas)
1 v.š. cukraus
6 gr. sausų mielių arba 25 gr. šviežių
350 gr. pilno grūdo kvietinių miltų
600 gr. kvietinių miltų
1 a.š. druskos
žiupsnis kmynų

Sumaišome visas sausas sudedamąsias tešlos dalis, t.y. miltus, sausas mieles (jei naudojat šviežias, tada jas reiktų išmaišyti piene/rūgpienyje), cukrų, druska bei kmynus.
Supilame pieną ir aliejų ir viską gerai išminkome. Pastatome valandėlei pakilti.
Tuo tarpu užkuriame laužą ir pasiruošiame lazdeles ant kurių vyniosime tešlą. Nuskutame medžio žievę ir gerai patepame aliejumi, kad tešla nepriliptų.
Kai jau turime laužavietę pilną raudonų žarijų imame po kiaušinio dydžio tešlos gabalėlį, formuojame ilgą slieką ir jį šiek tiek suploję vyniojame ant pagalio.
Kepame pastoviai sukiodami apie 20 minučių, kad gražiai apskrustu iš visų pusių. Bandelę galima baigti kepti ir nuėmus nuo pagalio ir padėjus ant grotelių, taip geriau matysis kada ji viduje iškepusi.
Visiškai savo skonių receptorių palaimai, dešreles apvyniojame plonai pjaustyta šonine ir pakepame ant laužo.
Dedame į bandeles kartu su pomidorų padažu, garstyčiomis ir smulkiai kapotu raudonuoju svogūnu.
Skanaus!




2015 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Fidžinai

Kaip jau buvau minėjęs savo įraše apie korėjietiškas morkytes, visi vilniečiai tikrai žino kas yra fidžinai. Kiek žinau, kitame Lietuvos gale - Klaipėdoje jie tikrai nelabai girdėti ir nepopuliarūs.
Geros kokybės fidžinas su korėjietiškomis morkomis tai tikrai puikus greitas maistas. Rekomenduoju visiems kamuojamiems nostalgijos apie greitus pietus prie kioskelio ar tiesiog automobilyje :)


Reikia:

įdarui:
500 gr. mėsos faršo
2 didelių svogūnų
druskos bei pipirų
šalto vandens tiek, kad faršas taptų minkštas ir konsistencija panašus į manų košę.

tešlai:
400 gr. miltų
šaukštelis druskos
valgomasis šaukštas aliejaus
170 ml. šalto vandens

Mėsos faršą sumaišome su maltais svogūnais bei paskaniname druska ir pipirais. Mažomis porcijomis pilame šaltą vandenį ir maišome kol faršas pasidarys minkštas lyg košė. Uždengiame dangčiu ir padedame į šaldytuvą valandėlei "pailsėti".

Miltus persijojame, sumaišome kartu su druska. Padarome duobutę viduryje, supilame aliejų, vandenį ir gerai išminkome. Pagal poreikį įpilame vandens jei tešla per kieta. Ji turi gautis tampri, kietoka bet ne sausa. Uždengiame plėvele ar dangčiu ir paliekame pastovėti geroms 20-čiai minučių. Praėjus šiam laikui tešlą dar kartą gerai išminkome ir paliekame pastovėti dar 20-čiai minučių.

Pastovėjusią tešlą padaliname į 4 dalis ir kiekvieną iš šių dalių padaliname dar į dvi dalis. Viena turėtų būti šiek tiek didesnė už kitą, kadangi didesnioji bus pagrindas, o viršutinė "dangtelis"

Labiausiai tiktų formos kaip mažiems pyragams, ar quiche'ams. Didesniuosius tešlos gabalėlius iškočiojame taip kad dengtų visą formos dugną ir kraštelius. Dedame juos į sviestu išteptas ir miltais pabarstytas formeles, pripildome faršu. Kraštelius vos vos patepame vandeniu ir dedame dangtelį. Kraštus gerai užvyniojame bei dangtelį subadome šakute. Jei to nepadarysime, tešla dėl viduje susikaupusių garų sprogs ir visas skanus sultinys ištekės lauk.

Kepame iki 200 laipsnių iš anksto įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes. Ištraukus iš orkaitės viršų patepame su sviesto gabalėliu, uždengiame rankšluosčiu ir palaukiame apie 10-15 minučių. 

Idealiausia būtų patiekti su korėjietiškomis morkomis ar kitomis mėgstamomis daržovėmis. Truputis aštrumo čia tikrai nepamaišys!

Skanaus!   
 

Bulviniai vafliai su sūriu

Puikus bulvių košės likučių panaudojimo būdas. galima valgyti pusryčiams, vienus tiesiog su grietine arba kaip garnyrą prie kitų patiekalų. Šiuos vaflius galima gaminti tiek iš likusios bulvių košės tiek ir iš likusių po pietų virtų bulvių. Iš išorės traškūs ir apskrudę, viduje minkšti tikrai patiks orkaitėje keptų "švilpikų" mėgėjams!



Reikia:
500 ml. bulvių košės (arba 5-6 virtų bulvių)
2 kiaušinių
2 v.š. aliejaus
50 ml. kefyro ar rūgpienio
100 gr. miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. valgomosios sodos
200 gr. tarkuoto sūrio
keletas svogūnų laiškų (galima ir nedėti)

Jeigu naudojame virtas bulves, tai pirmiausia reikėtų jas gerai sutrinti ir įpilti pusę puodelio pieno, kad būtų panašu į bulvių košę.
Dubenėlyje sumaišome rūgpienį, kiaušinius ir aliejų. Įmaišome bulvių košę, sūrį bei laiškinius svogūnus jei naudojame.
Sumaišome miltus, kepimo miltelius ir sodą bei supilame juos į bulvinę tešlą.
Gerai viską sumaišome, masė turėtų gautis ne per skysta, gerokai tirštesnė nei įprastų vaflių "širdelių".
Idealiausia būtų kepti belgiškų vaflių keptuvėje. Dedame po didelį šaukštą tešlos, šiek tiek paskirstome ir kepame kol viršus apskrus, o vidus bus iškepęs.
Pagardiname šaukštu grietinės ir skanaujame.
Skanaus!