Apie kavą, kavos gėrimą ir geriausius kavos skrudintojus

Šį įrašą skiriu kavai, kurią paskutiniu laiku labai pamėgau. Negeriu jos itin daug, eilinę dieną turbūt daugiausiai 2 puodelius, vienas ryte ir vienas per pietus. Tiesa jei jau sulaukiame svečių ir jie būna vietiniai norvegai, tai kavos tenka išragauti ne vieną puodelį, juk norvegai pagal kavos suvartojimą antri pasaulyje, nusileidžia tik suomiams. Na matyt jiems (suomiams) reikia daugiau kofeino, kad visiškai nesustotų gyventi :) (kaip žinia suomiai greitumu nepasižymi..). Vidutiniškai vienam gyventojui norvegai išgeria 9,9 kg kavos per metus, kai suomiai suvartoja apie 12 kilogramų.
Ar žinojote, kad kava yra antroji pasaulyje besisukanti žaliava po naftos (legali). Apie 100 milijonų žmonių sukasi šiame versle. Lietuva ilgą laiką buvo atskirta nuo šio, geros, kokybiškos kavos pasaulio. Tačiau griuvo Sovietų Sajunga ir į Lietuvą atėjo Jacobs :) Nemoku apsakyti, kaip nemėgstu šios kavos... Ne dėl to, kad ji būtų bloga, net nežinau, kodėl ji mane atstumia. Gal, kad ilgą laiką tūlas lietuvis daugiau jokios kitos kavos nežinojo apart šio "brendo", gal, kad kai kurie ir dabar ją dievina ir laiko pačia geriausia kava pasaulyje. Tikrai ne aš. Jei pasaulyje būtų tik Jacobs - kavos negerčiau ir kitiems nerekomenduočiau.
Tačiau dabar ją geriu, mėgstu ir kitiems rekomenduoju. Ir didžiulį indėlį į tai įdėjo ne taip senai Lietuvoje įsikūrusi kavos skrudinimo manufaktūra - Taste Map, su Domu Ivoniu ir Ieva Malijauskaite priešakyje! Juos pirmą kartą aptikome Klaipėdos Jūros šventėje, kai einant tarp prekystalių akis užkliuvo už jau kažkur matytų kavos įpakavimų (tubūt visi mažieji kavos skrudintojai naudoja panašius, bent jau čia Norvegijoje). Nedelsiant sustojau ir įsigijau vieną pakelį kavos, kuris manau Jacobs entuziastui būtų pasirodęs kosmiškai brangus. Kadangi su gera kava jau buvau susidūręs, tai kaina, lyginant su Norvegijos kainomis tikrai pasirodė labai prieinama. Vėliau itin atidžiai išstudijavę etiketę nusprendėme gryžę į Vilnių juos surasti ir įsigyti dar šiek tiek šio juodojo aukso (ne naftos žinoma). Taip buvo nuspręsta todėl, kad nelabai mėgstu pramoninę, didžiųjų skrudintojų kavą. Mėgstu tikrą rankų darbą, kuris Taste Map komandos tikrai daromas nepriekaištingai.
Deja, šio apsilankymo Lietuvoje metu aš jų taip ir neaplankiau, nes tuo metu, kai mes juos radome (o tai buvo nelengva, nors ir adresas nurodytas ant etiketės) saugojau mašinoje miegančius vaikus. Bet ačiū labai žmonai, kad ji tai padarė už mane ir grįžo į mašiną su pilnu maišu puikios, šviežiai skrudintos kavos ir beje labai maloniai nustebinta Ievos aptarnavimu ir draugiškumu. Nors ir pats nesutikau, tačiau nuoširdžiai gerbiu šiuos žmones, kurie myli bei išmano savo darbą, bei skiepija šią meilę savo klientams.
Gryžus į Norvegiją, mėgavausi įvairiomis Taste Map skrudintojų kavomis, bei vaišinau svečius ir pažystamus. Perskaičiau Tim Wendelboe knygą apie kavą, taip pat Scott Rao - Nothing but espresso, ir sulig kiekvienu kavos puodeliu pajuntu, kaip pradedu atskirti iš kur ši kava kilusi, kokius skonius, kvapus ir paskonius turi. Aišku, dar toli gražu iki tikro žinovo, tačiau dedu daug vilčių juo tapti. Kavos gamybai dažniausiai naudoju savo nelabai seną atradimą - Aeropress kavavirę. Jos pagalba geriu tikrai skanią ir kvapnią kavą, kokios niekada iki šio atradimo dar negėriau, visos kavos buvo panašaus skonio ir kvapo, tačiau dabar kiekvieną dieną naudoju Aeropress'a savo, žmonos ir svečių bei draugų kavos puodeliams :)
Šią savaitę buvau labai maloniai nustebintas ir už tai tariu labai didelį DĖKUI savo mylimai žmonai ir geriausiems kavos skrudintojams Taste Map! Gavau siuntinį su 5 dar neragautomis kavos rūšimis. Labai labai džiaugiuosi, kad vėl galiu gerti skanią ir kokybišką, su meilę bei rūpestingumu paskrudintą kavą. AČIŪ Jums, tęskite puikų darbą ir toliau, o aš sekančio vizito Lietuvoje metu, būtinai Jus aplankysiu :)

Beje, puodelis žemiau esančiose nuotraukose taip pat rankų darbo, iš Røros miestelyje esančios keramikos manufaktūros. Visi jų gaminiai yra nuotraukoje matomos tematikos :) Kaip jau minėjau itin mėgstu ir vertinu ne masinės gamybos, rankų darbą, už kurį negaila mokėti jo vertą atlygį ir saikingai mėgautis.