Lipnūs vištienos sparneliai

Vištienos sparneliai - puikus vakarėlių ar šiaip lengvų pietų maistas. Beplepant su draugais jų galima suvalgyti didžiausius kalnus. Todėl jei pagrindinis patiekalas tik sparniukai, reikėtų skaičiuoti bent po pusę kilogramo žmogui. O iš tikro kiek ten tos mėsos, kaulas sudaro didžiąją svorio dalį. Bet kaip skanu juos valgyti, atsiplėšti neina lyg nuo kokių saulėgražų. Iš visų bandytų variantų šis improvizacinis variantas turbūt skaniausias.

Reikia:
1 kg sparniukų
druskos ir pipirų

padažui:
2 v.š. pomidorų padažo/kečiupo
2 išspaustų česnako skiltelių
2 v.š. sojų padažo
1 v.š. balzamico acto
2 v.š. aliejaus (naudojau nerafinuotą saulėgražų aliejų, labai tinka)
1 v.š. rudojo cukraus
pora lašelių tabasco padažo

 Sparnelius padruskiname ir papipiriname, gerai išmaišome ir paliekame bent porai valandų pasimarinuoti.
Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę, sudėtus ant skardos išklotos kepimo popieriumi. Vos vos pašlakstome aliejumi. Idealiausiai būtų, jei sparneliai nesiliestų vienas su kitu.
Kepame apie 40 minučių kol gražiai apskrus.
Padažo ingredientus gerai sumaišome.
Imame sparnelius iš orkaitės, apšlakstome padažu, gerai sumaišome ir vėl šauname į orkaitę kokioms 5 minutėms, 20-čia laipsnių padidinę temperatūrą
Dedame į lėkštę ir patiekiame su mėgiamais priedais, pvz. šviežių kopūstų salotomis, paskanintomis kmynais ir balzamico actu. Aš mėgstu sparniukus šiek tiek apšlakstyti Tabasco padažu (nuostabiai tinka Tabasco Buffalo style).
Skanaus!

Midijos su salierais grietinės padaže

Šį receptą aptikau pas žymųjį Gordon Ramsay. Midijos mums skanios visaip - su vynu, su kokosų pienu, su grietine ar creme fraiche. O kaipgi galima nemėgti su gardžiuoju pomidorų padažu?
Šitiems moliuskams abejingų nelieka vos juos paragavus, tik tam aišku reikia ryžtis, ypač jei ragautojas vyresnio amžiaus... :) O koks nuostabus jų kvapas (kol jie dar neišvirti), kvepia tikrų tikriausia jūra. Mmmm...

Reikia:
1 kg šviežių midijų (tokio kiekio turėtų užtekti 2-iems valgytojams arba 4-iems ragautojams)
alyvuogių aliejaus kepimui
3 laiškiniai/pavasariniai svogūnai, smulkiai supjaustyti
1 askaloninis česnakas (jei neturit, tiks ir paprastas), sukapotas
1 saliero stiebas, dailiai suraikytas
2 česnako skiltelės, plonai suraikytos
1 šviežias arba džiovintas čili pipiras
4 čiobrelių šakelės (tik lapeliai/arba 1 a.š. džiovinto)
1 lauro lapas
150 ml sauso balto vyno
2 v.š. riebios grietinės arba creme fraiche
druskos ir pipirų
Patiekimui reikia skanios duonos, kad būtų galima sudažyti padažą

Midijas nuplauname, nupjauname likusias "barzdeles", tos, į kurias pabeldus neužsidaro, išmetame. Tą patį padarome su sudužusiomis, patikėkit, jų valgyti neverta.
Užkaičiame didelį puodą storu dugnu, įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir sudedame laiškinius svogūnus, askaloninį česnaką, saliero stiebą, česnaka, čili, čiobrelį, lauro lapą ir viską pakepiname apie 2-3 minutes kol daržovės suminkštės.
Sudedame midijas bei ugnį padidiname iki maksimumo. Gerai išmaišome, uždengiame dangčiu ir gariname apie 1-2 minutes kol midijos pradės atsidarinėti. Puodą vis pakratome. Atidarome dangtį, supilame vyną ir verdame apie 1-2 minutes NEuždengtą, kol vynas šiek tiek nugaruos. Vėl uždengiame dangčiu ir dar pagariname 30-60 sekundžių, kol visos midijo atsidarys.
Išjungiame kaitrą, sudedame grietinę, druską ir pipirus bei gerai pakratome uždarytą ar išmaišome kol skoniai/ingredientai susimaišys ir gausis vientisas, nuostabus padažas.
Patiekiame su duona, kuris sugers lėkštėje esantį padažą.
Skanaus!

Azijietiška žuvies sriuba

Puiki azijietiško skonio žuvienė, kai norisi greito ir sveiko maisto, kas dažniausiai ne visada suderinama. Tačiau šioje sriubytėje viskas pakankamai sveika, o žuvį rekomenduojama valgyti ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Ją į šį patiekalą galite dėti bet kokią, kokia tik pasitaikys po ranka. Tinka ir menkė ir lašiša, o jei pamaišyti, tai gautūsi visai idealus variantas.

Reikia:
600 gr. bet kokios žuvies filė
1/3 vidutinio dydžio kiniško kopūsto
3 pavasariniai svogūnėliai su laiškais
1-2 skardinės kokosų pieno (priklausomai nuo to ar norite, kad labiau ar mažiau jaustusi kokosų skonis)
1 skardinė kapotų pomidorų
1-1,5 litro daržovių sultinio (jei dedate 2 kokosų pieno skardines tada sultinio 1 litras)
1,5 a.š. raudonos kario pastos
3 a.š. sojų padažo
1 a.š. druskos

Supjaustome kinišką kopūstą plonomis juostelėmis, o svogūnėlius gabalėliais. Puode užverdame kokosų pieną, kapotus pomidorus ir sultinį.
Sudedame svogūnus ir kopūstą. Paverdame 2 minutes. Žuvies filė supjaustome gabalėliais ir sudedame į sriubą. Ugnį sumažiname ir vos vos verdame apie 5 minutes.
Paskaniname kario pasta, sojų padažu ir druska.
Patiekiame su rieke šviežios duonos.
Skanaus!

 

Klippfisk, arba sūdyta, vytina menkė

Vytinta menkė daugumai norvegų ilgą laiką buvo gana paslaptingas ingridientas. Dauguma žmonių žino šią žuvį kaip vieną iš ingridientų pomidoriniame bacalao troškinyje. Tačiau šią žuvį puikiai galima valgyti ir vieną. Nepriklausomai nuo to, kaip ji bus naudojama būtina atsikratyti druskos pertekliaus, todėl, kad flippfisk yra vytinta ir sūdyta žuvis priešingai nei torrfisk, kuri yra be druskos. Valgyti šią žuvį tokią kokia ji yra, tiesiog neįmanoma. Turėtumėte mirkyti ją šaltame vandenyje mažiausiai vieną parą kiekvienam storio centimetrui porą kartų pakeičiant vandenį. Ypač jeigu žuvis bus kepama keptuvėje arba ant griliaus (arba valgoma žalia plonomis juostelėmis kaip karpačio), labai svarbu, kad ji būtų gerai išmirkyta. Jeigu ji bus troškinama puode su vandeniu, aliejum, pomidorais, bulvėm, svogūnu,paprika ir kitomis gerybėmis, itin gerai išmirkyti nėra būtina. Ta valanda, kai gaminsis patiekalas, bus mirkymo pratęsimas. Bulvės taip pat turi savybę "nugesinti" dalį druskos.
Paskutiniais metais šios žuvies pasirinkimas Norvegijos parduotuvėse gerokai išaugo. Prieš 20 metų vargiai galėjai nusipirkti maišelį su kažkuo, kas šiais laikais būtų pavadinta antros rūšies atraižomis. Žuvies gabaliukai su oda, kaulais ir žvynais, bet labai mažai žuvies mėsos. Šiomis dienomis galima nusipirkti pirmos rūšies vytintos filė be odos ir kaulų beveik kiekvienoje parduotuvėje. Gamintojai siūlo aukštos kokybės žuvį, kartais net brandintą keletą metų, kuri prilygsta ypatingai aukštos klasės vytintam kumpiui. Taipogi galima nusipirkti visą žuvį, kurią įdėjus truputi darbo, galima padalinti į norimus gabalėlius. Geriausius galima kepti ant griliaus, prastesnius naudoti troškiniui.
Jeigu ir įmanoma kalbėti apie norvegiška klippfisk paruošimo būdą dažniausiai turimas omenyje bacalao (žodis yra ispaniškas ir reiškia tiesiog - menkė). Norvegai, tai žino kaip patiekalą, ruošiamą su bulvėmis, paprikomis, pomidorais, alyvuogėmis ir dar kai kuriais ingredientais.
Maisto istorikas ir buvęs NRK žurnalistas Henry Notaker vienoje iš savo knygų diskutuoja ar žodis klippfisk yra norvegiškas ar tai vertimas iš vokiško žodžio bergfisk -  kalnų žuvis. Vieni mano, kad bergfisk buvo žuvis iš Bergeno, kiti, kad tai žuvis, kuri buvo džiovinama ant kalnų. Bergeno vyskupas Erik Pontoppidan, apie 1750 metais rašė, kad " klippfisk išskrodžiama ir džiovinama išplėsta ant klipp (lietuviškai uola), iš to ir gavo savo pavadinimą. Jis pasakoja, kad žodis klippfisk buvo naudojamas Švedijoje jau 1640 metais ir netgi taip anksti kaip 1555 metais aprašomas šios žuvies gamybos būdas, kuris vėliau buvo naudojamas Norvegijoje. Tas faktas, kad klippfisk gamyba Norvegijoje nebuvo pradėta iki 1700-ųjų metų, būtų teisingiausia manyti, kad norvegai šios technikos išmoko iš užsieniečių- škotų ir kitų. Anksčiau minėtas Henry Notaker taipogi rašo, kad ši žuvis nuo seno buvo vertinama kaip vyrų maistas. Tik 1920 m. reklamos kampanijoje apie ją buvo rašoma "Klippfisk, lutefisk (šarme mirkyta žuvis) ir rakfisk (fermentuota žuvis) yra tikras vyrų maistas,bet jei ją paruošti teisingu būdu ir moterys gali išmokti ją mėgti."

Portugalijoje galima rasti šimtus variantų šiai žuviai paruošti ir tai nėra tiktai "viskas viename puode". Galima kepti aliejuje, galima gaminti žuvies kukulius, kepti ant griliaus. Turguose norvegiška klippfisk, arba kaip ja vadina portugalai - bacalhau, yra brangi, liukso klasės prekė. Sakoma, kad portugalų moterys yr pasiruošusios tekėti, kai moka po receptą su šia žuvimi kiekvienai metų dienai. Kiekvienas portugalas suvalgo po 6,5 kilogramus klippfisk per metus. Įmanoma rasti virš tūkstančio portugališkų klippfisk paruošimo receptų.
Norvegai teigia, kad geriausias gėrimas prie patiekalų su klippfisk yra norvegiškas akevitas ir alus. Kiti teigia, kad dauguma receptų atėjo iš viduržemio jūros regiono, todėl prie jų labai tinka vynas. Baltas vynas prie grilintos, keptos keptuvėje ar orkaitėje žuvies, raudonas prie tipinių bacalao troškinių.
Ir dar trumpai apie klippfisk gamybą.
Ši žaliava gaminam sūdant, padarant "išklotinę" ir vytinant menkę, juodžuvę, ar kitas menkinių šeimos žuvis. Pirmiausia žuvys išskrodžiamos, išplaunamos, tada padaromos išklotinės, pasūdomos ir sukraunamos į krūvas. Tada sūdomos 3-4 savaites. Kai jau būna užtektinai pasisūdžiusi, ją nuplauna gėlu vandeniu. Anksčiau vytinimo procesas  vykdavo ant uolų, šiais laikais ją džiovina karšto oro kanaluose, kur žuvis sukraunama ant daugiaaukščių vežimėlių. Kai žuvis būna pakankamai išdžiūvusi, sukraunama saugojimui į šaldomas patalpas. Gali būti brandinama net keletą metų.



Pridedu ir receptą su šia puikia žuvimi, itin lengvai ir greitai paruošiamas, tinkamas kepti ant griliaus arba orkaitėje.

Reikia:
600 gramų išmirkytos sūdytos klippfisk/bacalao menkės
4 bulvių
2 morkos
4-ių svogūnų laiškai
1 svogūnas
4 skiltelės česnako
2 v.š. sviesto
100 ml alyvuogių aliejaus

Žuvį padaliname vienodais gabalėliais. Daržoves ir česnaką supjaustome plonomis juostelėmis, bulves plonomis riekelėmis. Keturis gabalėlius aliuminio folijos gerai ištepame sviestu, dedame bulves, žuvį ir daržovių juosteles. Užpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Pabarstome norimais prieskoniais ir jei žuvis mirkyta labai ilgai reikėtų užberti po žiupsnelį druskos.
Foliją gerai užlankstome ir dedame ant griliaus 20-čiai minučių (arba į orkaitę, įkaitintą iki 225 lapsnių)
Patiekiame tiesiai iš folijos be papildomo garnyro.
Skanaus!

Straipsnis iš žurnalo "Mat fra Norge" Nr. 2

Romietiškas jaučio uodegų troškinys lėtpuodyje

Dar vienas patiekalas iš knygos "The italian slow cooker". Kaip jau esu minėjęs ne kartą, visus patiekalus gaminamus lėtpuodyje arba slow-cooker'yje galima gaminti įprastu būdu, tik reikėtų naudoti gerokai daugiau skysčių, tokių, kaip sultinys, vynas ir pan.
Iš jaučių uodegų galima pagaminti nuostabių patiekalų. Ilgai troškinant, mėsytė pasidaro tokia minkšta ir skani, kad norisi dar, dar ir dar!

Reikia:
1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
1,5 kg. jaučių uodegų (apie 3 cm storio grižinieliais)
1 didelis svogūnas, sukapotas
2 skiltelės česnako, sukapotos
1 puodelis (240 ml.) raudono vyno
1 skardinė kapotų pomidorų savo sultyse
1/4 a.š. maltų ar trintų trintuvėje gvazdikėlių
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

6 vidutiniai saliero stiebai, supjaustyti riekelėmis
1 v.š. kapoto juodojo šokolado
2 v.š. kedro riešutų
2 v.š. razinų (aš nenaudojau)

Didelėje sunkioje keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, ant vidutinės/didelės ugnies. Sudėkite uodegas, jei netelpa dėkite porcijomis. Gerai apkepinkite iš visų pusių. Sudėkite apskrudusias uodegas į lėtpuodį. Nupilkite iš keptuvės riebalus palikdami apie 2 valgomuosius šaukštus ir sumažinkite ugnį iki vidutinės.
Sudedame svogūną ir kepame apie 10 minučių kol šiek tiek paruduos. Sudedame česnaką ir pakepame maišydami apie 30 sekundžių. Supilame vyną ir maišydami nugramdome visus prikepėlius nuo keptuvės dugno. Įmaišome pomidorus, gvazdikėlius ir druską su pipirais pagal skonį. Viską užvirkite ir supilkite ant uodegų.
Uždenkite ir troškiname ant žemesnės temperatūros 6 valandas, kol mėsa taps minkštutė ir kris nuo kaulų.
Baigiantis gaminimosi laikui, užkaičiame puodą su vandeniu ir jam užvirus sudedame salierus. Verdame 1 minutę, nukošiame.
Nustatome aukštesnę slow-cooker'io temperatūrą. Įmaišome šokoladą, sudedame salierus, kedro riešutus ir razinas. Patroškiname dar apie 30 minučių, kol skoniai gerai susimaišys.
Patiekiame karštą, skaniausia su bulvių koše.
Skanaus!

Neminkoma duona su sūriu

Tesiu neminkomos duonos seriją. Šį kartą duona su trupučiu rupių miltų ir čedaro sūriu

Reikia:
450 gr. kvietinių miltų
50 gr. rupių kvietinių miltų
150 gr. smulkiai tarkuoto čedaro sūrio (jei neturite, galite naudoti bet kurį kitą, kodėl gi nepabandžius su džiugo sūriu?)
1 a.š. sausų mielių
1,5 a.š. druskos
400 ml. šalto vandens

Duonos gamybos technologiją galite paskaityti mano ankstesniuose aprašymuose, kad ir čia.
Po pirmo kildinimo, perlankstydami tešlą, dalimis suberiame sūrį, užlenkiame, kad jo nesimatytų ir paliekame kildintis antrą kartą. Kepame, kaip ir praeitame aprašyme, 35 minutes su dangčiu, 250 laipsnių temperatūroje ir 15 minučių be dangčio, 22 laipsnių temperatūroje.
Labai skanu su sviestu ir plonai supjaustyta dešryte.
Skanaus!

Neminkoma duona su kinva

Pastaruoju metu kepu beveik vien tik neminkomą duoną - no knead bread. Ji labai skani, o ir tekstūra labiausiai, mieliausiai nuteikianti mūsų gomurius. Labai įkvėpė žymi norvegų blogerė - Mat på Bordet iškepusi jų daugiau nei 50 skirtingų neminkomų duonų! Stengsiuos sekti jos pėdomis, kadangi iki šiol kepdavau tik įprastą ir rupią neminkomą duoną. Išties smagu kepti ją su įvairiais priedais.
Taigi pirmoji iš būsimo rinkinio - duona su kinva kruopomis. Šios kruopos itin naudingos mūsų organizmui, net vadinamos "superfood" - supermaistu, pradėtos auginti senai senai, majų ir inkų civilizacijų ir šiuo metu vėl grįžtančios "į madą". Originaliai rašosi QUINOA.
Duona su jomis gavosi itin drėgna ir nerealiai skani. Jei neplanuočiau kepti kitos rūšies neminkomosios, sakyčiau, kad rytoj vėl tokią pat kepsiu. Duoną itin lengva kepti, kaip jau minėjau anksčiau, reikia tik ketaus puodo, ar bet kokios apvalios kepimo formos su dangčiu, kuri toleruotų bent 225 laipsnių temperatūrą. Idealiausiai tiktų tokia kurią nebaisu būtų kišti į iki 250 laipsnių įkaitintą orkaitę. Metodą jau buvau aprašęs anksčiau, o kas nėra susidūręs su tokios rūšies duona, rekomenduoju pažiūrėti šitą video

Reikia:
150 gr. išvirtos kinvos
400 gr kvietinių miltų
1 a.š. sausų mielių
1,5 a.š. druskos
300 ml šalto vandens

Sausus ingredientus sumaišome kartu su kinvos kruopomis. Supilame vandenį ir pamaišome apie minutę, kol gausis vientisa, ganėtinai lipni tešla. Uždengiame maistine plėvele ir paliekame stovėti 12-18 valandų.
Iškilusią tešlą išverčiame ant gerai miltais pabarstyto stalo ar kepimo popieriaus ir keletą kartų perlenkiame. Galime tešlą palikti antrajam pakilimui tiesiog ant stalo, arba suvynioti į labai gerai miltais pabarstytą medvilninį arba lininį rankšluostį. Reikia kildinti lenkimo siūle į apačią, 2 valandas.
Likus 30-čiai minučių iki kildinimo pabaigos, užkaičiame orkaitę ant 250 laipsnių ir pašauname ketaus puodą ar formą. Praėjus 2 valandoms traukiame labai gerai įkaitusį puodą lauk, nuimame dangtį, verčiame tešlą siūle į viršų (taip gaunasi tiesiog natūraliai), greitai dedame dangtį atgal į šauname į orkaitę. Kepame 30 minučių 250 laipsnių temperatūroje su uždengtu dangčiu, po to dangtį nuimame, sumažiname temperatūrą iki 220 laipsnių ir kepame dar 15 minučių.
Atvėsiname ant grotelių, po to jokiu būdu nelaikome maišelyje, nes traški plutelė, taps ne tokia jau ir traški. Užtepkite geros kokybės sviesto, uždėkite riekelę puikaus ilgai brandinto sūrio ir mėgaukitės...
Skanaus :)

Mini picos

Labai skanios ir gana greitai paruošiamos mini picos, kepamos keksiukų formelėse. Jei iškepėte per daug, kad suvalgyti per vienus pietus, tada galima sudėti į šaldiklį. Įdarą galite naudoti kokį tik norite, sūrį irgi, paprastą fermentinį, arba mocarella.

Reikia:
tešlai

500 gr. miltų
1/2 a.š. sausų mielių
1 a.š. druskos
350-400 ml. vandens (priklausomai nuo miltų rūšies)

Įdarui:
Mėgstamo pomidorų padažo
pepperoni arba saliamio, suplėšyto juostelėmis
tarkuoto sūrio pagal pageidavimą

Pasiruošiame tešlą. Sumaišome miltus, mieles ir druską. Pilame pakankamai vandens, kad gautusi minkšta, švelni tešla. Padedame šiltoje vietoje valandėlei, kol ji pakils dvigubai.
Iškilusią tešlą iškočiojame 1 - 1,5 centimetro storiu ir stiklinės pagalba išspaudžiame apskritimus. Dedame juos į keksiukų formą, idaeliausiai būtų, jei liktų kraštelis, kaip tikroje picoje. Dugnan dedame po žiupsnį sūrio, tada plėšyto saliamio, tada pilame 1 valgomajį šaukštą pomidorų padažo ir beriame sūrio ant viršaus.
Beje, puikų padažą picai aš darau iš pomidorų pastos. Imame porą šaukštų pastos, žiupsnelį druskos, pipirų, picos prieskonių, šaukštą aliejaus, 50 ml virinto vandens ir viską gerai išmaišome.
 Picas kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėjeapie 10 minučių, kol sūris pradės "burbuliuot", geriausiai žemiausioje padėtyje.
Atvėsiname šiek tiek ant grotelių ir iškarto skanaujame
Skanaus :)

Šaltinis čia