"Deginti", karamelizuoti migdolai

Tai užkandis, desertas puikiai tinkantis Kalėdoms. Labai patinka ir vaikams ir suaugusiems, lipnūs migdolai puikiai tiks prie taurės vyno ar Kalėdinio likerio. Originalai įpakavus galima dovanoti kaip Kalėdinį skanėstą.

Reikia:
225 g cukraus
50 ml vandens
1 a.š. vanilės ekstrakto (rekomenduoju natūralų)
500 g migdolų
25 g sviesto
2 v.š. gliukozės (galima ir nedėti, tačiau ji prideda blizgesio)

Pilame cukrų, vandenį ir vanilės ekstraktą į puodą (idealiausiai tiktų nesvylantis), užverdame ant didelės kaitros ir verdame tol, kol nebeliks vandens. Kai iš puodo nustos garuoti, sumažiname kaitrą iki vidutinės, sudedame migdolus ir be perstojo maišome. Cukrus susikristalizuos, maišyti taps sunku ir vaizdelis tikrai bus nekoks. Nepraraskite vilties ir toliau maišykite kol cukrus apsilydys ir karamelizuosis.
Kai tik tai atsitiks, išjungiame kaitrą, sudedame sviestą ir gliukozę (jei naudojame) ir vėl intensyviai maišome kol ištirps sviestas. Išpilame migdolus ant kepimo popieriumi išteptos kepimo skardos ir kiek įmanoma atskiriame vieną nuo kito bei leidžiame ataušti. Puiki Kalėdinė dovana paruošta! Tik ATSARGIAI, jokiu būdu nesudeginkite, karamelė yra itin karšta ir migdolai gali kaip mat sudegti, jei tik kaitinsite per ilgai...
Skanaus!

Kalėdos artėja arba kalėdinė, orkaitėje kepta šoninė su priedais

Nuo lapkričio pradžios Norvegijoje pradeda tvyroti kalėdinės nuotaikos. Parduotuvėse atsiranda įvairiausios kalėdinės prekės, tuo metu visi produktai įgauna priešdėlį jule- (kalėdinis), pavyzdžiui julepostei (kalėdinis paštetas), juleribbe (kalėdinė šoninė) it t.t. ir panašiai. Aišku tada kiekvienuose namuose savaitgaliais vyrauja taip vadinama juletalerken - kelėdinė lėkštė. Tai - labai tradicinis ir visų nuoširdžiai mylimas patiekalas, į kurį įeina keptos šoninės su traškia odele gabaliukas, balta kalėdinė dešra, troškinti mėlynieji kopūstai (arba baltieji, arba ir tie ir anie), maltinukas ir migdolinės bulvės (mandelpoteter). Šiek tiek buvau apie šią lėkštę rašęs štai čia.
Pastaruoju metu šoninę visada kepame pagal žemiau pateiktą receptą, nes taip ji gaunasi ideali.

Reikia:
1 šoninės
druskos ir pipirų
10 skiltelių česnako
1 stiklinė vandens

Dieną prieš kepimą itin aštriu peiliu supjaustome odelę kvadratėliais, kuo mažesniais tuo geriau, taip ji greičiau pasidarys traški. Įtriname šoninę druska ir pipirais, dedame į kokią nors tinkamą formą ir į šaldytuvą nakčiai. Galima to ir nedaryti, bei pasūdyti mėsą tik prieš kepimą, bet taip prarasite koius 50% skonio.
Atėjus kepimo metui pilame į formą vandenį, dedame neluptas česnako skilteles ir ant viršaus šoninę oda į apačią. Šauname į orkaitę įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepame lygiai vieną valandą. Tada apverčiame šoninę oda į viršų, po apačia pakišame suglamžytą folijos gabalą, kad per vidurį susidarytų kalnelis ir kepant riebalai lengviau galėtų nubėgti žemyn. Kepame dar vieną valandą. Jei odelė baigiantis kepimui dar nėra traški, galima įjungti griliaus elementą, tik atsargiai, odelė labai greit sudega. Jei kažkuriose vietoje oda jau traški, o kitur dar ne, tai iškepusias vietas galima uždengti aliuminio folija, kad nesudegtų.
Išėmę iš orkaitės leidžiame 10 minučių pailsėti ir pjaustome gabaliukais bei dedame į kalėdinę lėkštę.

Kitas būtinas šio patiekalo atributas - tai troškinti kopūstai. Šį kartą jums pateiksiu labai unikalų šių kopūstų receptą. Jų saldumas puikiai tinka prie riebios šoninės.

Reikia:
1 mėlynojo kopūsto, supjaustyto šiaudeliais
5 džiovintų figų, sukapotų
1 svogūno, smulkiai sukapoto
1 šaukšto medaus
3 šaukštų juodųjų serbentų (naudojau atsargas iš šaldiklio)
100 ml mėlynių sulčių (arba juodųjų serbentų. Aš naudojau savos gamybos mėlynių sulčių koncetratą)
2 v.š. raudonojo vyno acto
druskos ir pipirų

Visus ingredientus, išskyrus actą, dedame į keptuvę/troškintuvą ir vis pamaišydami troškiname apie 20 minučių. Troškinti beje, reikėtų ant mažos ugnies. Praėjus 20-čiai minučių pilame actą, išmaišome paragaujame, jei trūksta dar paskaniname druska ir pipirais, bei leidžiame dar pasitroškinti apie 10 minučių. Patiekiame su šonine ar prie bet kokios kitos mėsos.
Skanaus!

Apie kavą, kavos gėrimą ir geriausius kavos skrudintojus

Šį įrašą skiriu kavai, kurią paskutiniu laiku labai pamėgau. Negeriu jos itin daug, eilinę dieną turbūt daugiausiai 2 puodelius, vienas ryte ir vienas per pietus. Tiesa jei jau sulaukiame svečių ir jie būna vietiniai norvegai, tai kavos tenka išragauti ne vieną puodelį, juk norvegai pagal kavos suvartojimą antri pasaulyje, nusileidžia tik suomiams. Na matyt jiems (suomiams) reikia daugiau kofeino, kad visiškai nesustotų gyventi :) (kaip žinia suomiai greitumu nepasižymi..). Vidutiniškai vienam gyventojui norvegai išgeria 9,9 kg kavos per metus, kai suomiai suvartoja apie 12 kilogramų.
Ar žinojote, kad kava yra antroji pasaulyje besisukanti žaliava po naftos (legali). Apie 100 milijonų žmonių sukasi šiame versle. Lietuva ilgą laiką buvo atskirta nuo šio, geros, kokybiškos kavos pasaulio. Tačiau griuvo Sovietų Sajunga ir į Lietuvą atėjo Jacobs :) Nemoku apsakyti, kaip nemėgstu šios kavos... Ne dėl to, kad ji būtų bloga, net nežinau, kodėl ji mane atstumia. Gal, kad ilgą laiką tūlas lietuvis daugiau jokios kitos kavos nežinojo apart šio "brendo", gal, kad kai kurie ir dabar ją dievina ir laiko pačia geriausia kava pasaulyje. Tikrai ne aš. Jei pasaulyje būtų tik Jacobs - kavos negerčiau ir kitiems nerekomenduočiau.
Tačiau dabar ją geriu, mėgstu ir kitiems rekomenduoju. Ir didžiulį indėlį į tai įdėjo ne taip senai Lietuvoje įsikūrusi kavos skrudinimo manufaktūra - Taste Map, su Domu Ivoniu ir Ieva Malijauskaite priešakyje! Juos pirmą kartą aptikome Klaipėdos Jūros šventėje, kai einant tarp prekystalių akis užkliuvo už jau kažkur matytų kavos įpakavimų (tubūt visi mažieji kavos skrudintojai naudoja panašius, bent jau čia Norvegijoje). Nedelsiant sustojau ir įsigijau vieną pakelį kavos, kuris manau Jacobs entuziastui būtų pasirodęs kosmiškai brangus. Kadangi su gera kava jau buvau susidūręs, tai kaina, lyginant su Norvegijos kainomis tikrai pasirodė labai prieinama. Vėliau itin atidžiai išstudijavę etiketę nusprendėme gryžę į Vilnių juos surasti ir įsigyti dar šiek tiek šio juodojo aukso (ne naftos žinoma). Taip buvo nuspręsta todėl, kad nelabai mėgstu pramoninę, didžiųjų skrudintojų kavą. Mėgstu tikrą rankų darbą, kuris Taste Map komandos tikrai daromas nepriekaištingai.
Deja, šio apsilankymo Lietuvoje metu aš jų taip ir neaplankiau, nes tuo metu, kai mes juos radome (o tai buvo nelengva, nors ir adresas nurodytas ant etiketės) saugojau mašinoje miegančius vaikus. Bet ačiū labai žmonai, kad ji tai padarė už mane ir grįžo į mašiną su pilnu maišu puikios, šviežiai skrudintos kavos ir beje labai maloniai nustebinta Ievos aptarnavimu ir draugiškumu. Nors ir pats nesutikau, tačiau nuoširdžiai gerbiu šiuos žmones, kurie myli bei išmano savo darbą, bei skiepija šią meilę savo klientams.
Gryžus į Norvegiją, mėgavausi įvairiomis Taste Map skrudintojų kavomis, bei vaišinau svečius ir pažystamus. Perskaičiau Tim Wendelboe knygą apie kavą, taip pat Scott Rao - Nothing but espresso, ir sulig kiekvienu kavos puodeliu pajuntu, kaip pradedu atskirti iš kur ši kava kilusi, kokius skonius, kvapus ir paskonius turi. Aišku, dar toli gražu iki tikro žinovo, tačiau dedu daug vilčių juo tapti. Kavos gamybai dažniausiai naudoju savo nelabai seną atradimą - Aeropress kavavirę. Jos pagalba geriu tikrai skanią ir kvapnią kavą, kokios niekada iki šio atradimo dar negėriau, visos kavos buvo panašaus skonio ir kvapo, tačiau dabar kiekvieną dieną naudoju Aeropress'a savo, žmonos ir svečių bei draugų kavos puodeliams :)
Šią savaitę buvau labai maloniai nustebintas ir už tai tariu labai didelį DĖKUI savo mylimai žmonai ir geriausiems kavos skrudintojams Taste Map! Gavau siuntinį su 5 dar neragautomis kavos rūšimis. Labai labai džiaugiuosi, kad vėl galiu gerti skanią ir kokybišką, su meilę bei rūpestingumu paskrudintą kavą. AČIŪ Jums, tęskite puikų darbą ir toliau, o aš sekančio vizito Lietuvoje metu, būtinai Jus aplankysiu :)

Beje, puodelis žemiau esančiose nuotraukose taip pat rankų darbo, iš Røros miestelyje esančios keramikos manufaktūros. Visi jų gaminiai yra nuotraukoje matomos tematikos :) Kaip jau minėjau itin mėgstu ir vertinu ne masinės gamybos, rankų darbą, už kurį negaila mokėti jo vertą atlygį ir saikingai mėgautis.

Anties kojelės pagal Beatą

Tiesiog negaliu neįdėti šio recepto. Burnoje tirpstančios anties kulšelės su puikiu garnyru. Beata šį patiekalą troškino ketaus puode, aš jį tuoj pat pritaikiau lėtpuodžiui, taip vadinamam slowcooker'iui. Viskas, kas turi būti troškinama ilgai ir nedidelėje temperatūroje, gali būti gaminama lėtpuodyje. Taigi jei norite puikaus prancūziško stiliaus troškinio, šis tikrai nenuvils!

Reikia (1-2 žmonėms):
Šaukštas aliejaus
2 anties kojelės (manau vyrams reikėtų 2 vnt., o moterims turėtų pakakti 1 vnt. sotiems pietums)
1 svogūnas
1 skiltelė česnako
1 saliero stiebas
100 ml. pusiau saldaus portveino (jei gaminama paprastame puode, tai 200 ml.)
2 morkos (galima ir daugiau)
2 ar daugiau bulvių
1 lauro lapas
1 a.š. čiobrelio
3-4 šaukštai perlinių kruopų
200 ml. vištienos sultinio
druskos, pipirų pagal skonį

Aliejų įkaitiname storadugnėje, geriausia ketaus, keptuvėje. Nuo ančių kojelių nupjaustome matomus riebalus ir dedame į keptuvę. Gerai apskrudiname ant didelės kaitros. Anties riebalų susikaups tikrai nemažai. Juos nupilame palikdami vieną šaukštą ir atsidedame į šaldytuvą. Vėliau juos galima panaudoti orkaitėje kepant bulves, nerealiai skanu...
Kojeles atidedame, o į keptuvę metame pjaustytą svogūną, kai jis šiek tiek apkeps, smulkiai kapotą česnaką ir salierą. Pakepiname porą minučių, supilame portveiną ir leidžiame užvirti gramdydami prikepusius likučius nuo dugno. Pilame viską į lėtpuodį, beriame kruopas, dedame kubeliais pjaustytas bulves ir morkas, lauro lapą, čiobrelį. Ant viršaus (būtent tokia tvarka į lėtpuodį ir dėkite, paprastame puode reikėtų dėti pirmiausia kojeles, paskui daržoves) dedame anties kojeles, pilame vištienos sultinį, uždengiame ir troškiname ant žemesnės temperatūros nustatymo minimum 6 valandas.
Skanaus!

O Beatai už šį puikų receptą skiriu šiuos mūsų rudeninius saulėgražų žiedus. Beje šie žiedai - siamo dvyniai, du žiedai suaugę kartu :)

Viktoro makaronų apkepas

Šį receptą jau senokai turėjau įdėti, bet niekaip nerasdavau laiko nufotografuoti, nes šie makaronai susivalgo lygiai taip pat greitai kaip ir pasidaro. Juos pirmą kart gaminau prieš kokius 15 metų, tai turbūt pirmasis mano pagamintas patiekalas. Pamenu jog gaminau juos belaukdamas gryžtančių iš kaimo ar sodo tėvų. Jie buvo maloniai nustebinti :)
Dabar, kai reikia pagaminti greitus ir paprastus pietus, o prie viryklės stovėti nėr kada ar paprasčiausiai nesinori, dažnai pasirenku šių makaronų patiekalą.

Reikia:
400 gr bet kokių makaronų (galima pamaišyti)
4-5 pieniškų dešrelių
1 svogūno
2 skiltelių česnako
2 v.š. pomidorų padažo
3 v.š. grietinės
200 gr. tarkuoto fermentinio sūrio
galima dėl skonio įdėti šaukštą garstyčių, bet nėra būtina
mėgstamų prieskonių
žiupsnis druskos

Užkaičiame vandenį ir beriame makaronus, jokiu būdu nepervirkite,  turi būti "al dente". Kol verda makaronai, susipjaustome smulkiai svogūna su česnaku. Pakepiname šlakelyje aliejaus kol suminkštės.
Makaronus nukošiame, dedame į didelį dubenį. Sudedame svogūna su česnaku, pjaustytas dešreles bei visus kitus ingredientus. Viską gerai sumaišome ir verčiame į tą pačią keptuvę kurioje kepė svogunas. Kepame ant gana stiprios ugnies vis pamaišydami, kol gražiai apskrus. Valgant galima papildomai užtarkuoti parmezano ar džiugo sūrio.
Paprasta :)
Skanaus :)

Makaronų ir žuvies apkepas

Po ilgokos pertraukos gryžtu su tradiciniu norvegišku apkepu. Norvegijoje jis vadinasi "fiskegrateng" - žuvies apkepas, nors aš jį tikrai pavadinčiau žuvies ir makaronų apkepu, nes dažniausiai didžiąją jo dalį sudaro makaronai. Jį labai mėgsta vaikai, nes jame tiesiog nelabai intensyviai jaučiasi žuvies skonis. Itin populiarus parduotuvėse parduodamas šaldytos būsenos, kurio, mūsų nuomone valgyti neįmanoma. Namie gamintas jis labai neutralaus, švelnaus skonio, o parduotuvinis kažkoks kietas ir kartus gumos gabalas. Taipogi gaminant namie galima pareguliuoti žuvies ar makaronų kiekius, priklausomai nuo šeimynos skonio receptorių.
Pagrindiniai prieskoniai padažui yra druska, muskato riešutas ir pipirai. Tačiau galima ir improvizuoti. Kodėl gi nepabandžius įtarkuoti truputį apelsino žievelės, tai duos šiek tiek gaivumo. Galima įberti šiek tiek baziliko, petražolių ar laiškinio česnako, pastarasis ypač tinka prie žuvies. Norvegijos virtuvės žvaigždė Eyvind Helstrøm į padažą įtarkuoja parmezano sūrio, tai suteikia puikų skonį visam apkepui. Arba galima tarkuotą parmezaną sumaišyti su džiūvėsėliais ir pabarstyti prieš kepant. Gana paprasta ir greita.

4 porcijoms reikia:

300 ml mažų makaronų (tinka vamzdeliai ar kriauklelės, matuoti nevirtus)
400 gr baltos žuvies filė
3 kiaušiniai
po žiupsnį druskos ir pipirų
1/2 a.š. malto muskato riešuto
100 gr. žaliųjų žirnelių (naudojau šaldytus)
100 ml tarkuoto fermentinio sūrio
4 v.š. džiūvėsėlių

padažui:
2 v.š. sviesto
4 v.š. miltų
600 ml pieno
druskos ir pipirų

Makaronus išverdame "al dente", žuvies filė taip pat išverdame. Nereikia virti ilgai, tiksliau net nereikia virti, užvirkite vandenį su šaukštu druskos, sumažinkite iki minimumo kaitrą, sudėkite žuvį ir palaikykite 95 laipsnių vandenyje 10 minučių. Žuvytė bus tikrai nepervirusi ir minkšta.

Pasidarome padažą:
Giliame puode ištirpiname sviestą, sudedame miltus ir gerai maišome, kad neliktų gumulėlių. Nuimame puodą nuo ugnies ir po truputį maišydami pilame pieną. Maišyti reikėtų su šluotele, kad neliktų gumulėlių. Supylę visą pieną statome puodą atgal ant ugnies ir verdame, pastoviai maišydami, ant nedidelės ugnies kol padažas sutirštės. Nuo užvirimo tai užtruks viso labo 5 minutes. paskaniname druska, pipirais ir maltu muskatu.

Į padažą dedame makaronus, atšildytus žirnelius, žuvį, druską, pipirus. Atskiriame kiaušinio baltymą nuo trynio. Trynius vieną po kito įmaišome į apkepą. Baltymus išplakame iki standumo ir atsargiai įmaišome į apkepo pusgaminį :)

Dedame apkepą į sviestu išteptą formą, pabarsome tarkuotu sūriu ir džiūvėsėliais. Šauname į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių, bei kepame apie 40 minučių, kol pakils ir gražiai apskrus.

Galima valgyti vieną ar patiekti kartu su virtomis bulvėmis, bei tarkuotomis morkomis ir obuoliu.
Skanaus!

Vištienos krūtinėlė su kariu ir citrinžole

Šį puikų vištienos receptą radau Steven Raichlen'o "Planet Barbecue" knygoje. Recepto kilmė  - šiaurinis Laosas. Galima vištieną valgyti su norimu garnyru, arba kaip mes - pasidaryti gardų, naminį sumuštinį.

Reikia:
2 citrinžolės stiebelių, smulkiai supjaustytų (arba galima naudoti 3 citrinos žievelės juosteles)
2 česnako skiltelės, sukapotos
2 v.š. kapotų krapų
1,5 a.š. kario miltelių
1 a.š. stambios jūros druskos
1 a.š. cukraus
1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
2 v.š. alyvuogių aliejaus
4 nedidelės vištienos krūtinėlės, be odos
keletas laimo skiltelių patiekimui

Sudedame citrinžolę (arba citrinos žievelę), česnaką, krapus, karį, druską, cukrų ir pipirųs į sunkią grūstuvę ir sutriname iki tirštos pastos. Jei neturite grūstuvės, sutrinkite ingredientus virtuviniame kombaine.
Palaipsniui įmaišome aliejų.
Vištienos krūtinėles nuplauname po tekančiu vandeniu ir gerai nusausiname popieriumi. Sudedame į nedidelę formą ir iš visų pusių aptepame marinatu. Gerai pavartome, kad visa vištiena pasidengtų šia aromatinga pasta. Uždengiame plėvele ir marinuojame šaldytuve 1-4 valandas.
Užkaičime grilių ir dedame krūtinėles. Kepame po 5 minutes iš kiekvienos pusės vis perversdami kas 1 minutę. Porą kartų patepame aliejumi, kad nedegtų.
Iškepusią vištieną patiekiame pagal pageidavimą, su laimo skiltelėmis.
Skanaus!

Grilintas viščiukas

Visai netikėtai įsigijome Weberio štai tokį "pribumbasą" kepti vištai.

Niekaip negaliu suprasti, kodėl tai įvyko tik dabar, nors grilių naudojame ne pirmi metai. Tai tiesiog unikalus išradimas, kitaip keptos vištos net nebesinori. Mėsytė tokia sultinga ir minkšta, kad net nesitiki. Daug kartų esame kepę viščiuką ant butelio ar kitokio stovo, bet Weberis laimi tiek skonio, tiek sultingumo atžvilgiu. Viščiuką marinavau pagal Weber rekomendacijas, dvejopai. Kai buvo kepama įpylus alaus, labai subtiliai jautėsi alaus skonis, kai pylėme vyno, jautėsi vynas. Nuostabu!
Taigi pateikiu alaus marinatą ir marinatą kepimui su vynu.

Alaus marinatas:
keletas laiškinių svogūnų, labai gerai sukapotų
2 v.š. dižono garstyčių
2 v.š. sojos padažo
1 v.š. citrinos sulčių
1,5 v.š. kapoto česnako
1 a.š. džiovinto čili pipiro
1 a.š. jūros druskos
0,5+1 puodelis alaus
1 apie 1,5 kg svorio viščiukas

Sumaišome visus marinato ingredientus ir supilame 1 puodelį alaus. Viščiuką gerai nuplauname ir nusausiname popieriumi. Dedame jį į tvirtą plastikinį maišelį, supilame marinatą, gerai užrišame. Gerai pakratome ir pasukiojame, kad visa višta pasidengtų marinatu.
Dedame į šaldytuvą ir marinuojame minimum 2 valandas, o geriausiai būtų per naktį.

Marinatas kepimui su vynu:
4 didelės česnako skiltelės
1/2 puodelio šviežių krapų
1/4 puodelio šviežių rozmarinų lapelių
1/4 puodelio grietinės
2 v.š. gero alyvuogių aliejaus
1 a.š. jūros druskos
1/2 a.š. maltų juodųjų pipirų
1 viščiukas (apie 1,5 kg)
1/2 puodelio balto sauso vyno kepimui

Metame česnaką į virtuvinį kombainą ir gerai "prasukame", kad susikapotų. Sudedame šviežius prieskonius ir dar šiek tiek pakapojame. Sudedame grietinę, aliejų, druską ir pipirus. Viską sumaišome iki vientisos masės. Viščiuką gerai nuplauname ir nusausiname. Tepame marinatu, dedame į dubenį, uždengiame plėvele ir paliekame marinuotis mažiausiai 2 valandoms.

Kepimo procesas labai paprastas ir vienodas. Į laikiklio ertmę pilame alų arba vyną, priklausomai nuo to kokį marinatą naudojote. Sodiname vištytę, prieš tai nusausinę marinato likučius ir kaklo ertmę užkemšame kamščiu.
Kepame uždengtą dangčiu ant netiesioginės vidutinės kaitros apie 1 valandą. Po pusvalandžio reikėtų atidengti ir aplaistyti išsiskyrusiomis sultimis.