Viktoro makaronų apkepas

Šį receptą jau senokai turėjau įdėti, bet niekaip nerasdavau laiko nufotografuoti, nes šie makaronai susivalgo lygiai taip pat greitai kaip ir pasidaro. Juos pirmą kart gaminau prieš kokius 15 metų, tai turbūt pirmasis mano pagamintas patiekalas. Pamenu jog gaminau juos belaukdamas gryžtančių iš kaimo ar sodo tėvų. Jie buvo maloniai nustebinti :)
Dabar, kai reikia pagaminti greitus ir paprastus pietus, o prie viryklės stovėti nėr kada ar paprasčiausiai nesinori, dažnai pasirenku šių makaronų patiekalą.

Reikia:
400 gr bet kokių makaronų (galima pamaišyti)
4-5 pieniškų dešrelių
1 svogūno
2 skiltelių česnako
2 v.š. pomidorų padažo
3 v.š. grietinės
200 gr. tarkuoto fermentinio sūrio
galima dėl skonio įdėti šaukštą garstyčių, bet nėra būtina
mėgstamų prieskonių
žiupsnis druskos

Užkaičiame vandenį ir beriame makaronus, jokiu būdu nepervirkite,  turi būti "al dente". Kol verda makaronai, susipjaustome smulkiai svogūna su česnaku. Pakepiname šlakelyje aliejaus kol suminkštės.
Makaronus nukošiame, dedame į didelį dubenį. Sudedame svogūna su česnaku, pjaustytas dešreles bei visus kitus ingredientus. Viską gerai sumaišome ir verčiame į tą pačią keptuvę kurioje kepė svogunas. Kepame ant gana stiprios ugnies vis pamaišydami, kol gražiai apskrus. Valgant galima papildomai užtarkuoti parmezano ar džiugo sūrio.
Paprasta :)
Skanaus :)

Makaronų ir žuvies apkepas

Po ilgokos pertraukos gryžtu su tradiciniu norvegišku apkepu. Norvegijoje jis vadinasi "fiskegrateng" - žuvies apkepas, nors aš jį tikrai pavadinčiau žuvies ir makaronų apkepu, nes dažniausiai didžiąją jo dalį sudaro makaronai. Jį labai mėgsta vaikai, nes jame tiesiog nelabai intensyviai jaučiasi žuvies skonis. Itin populiarus parduotuvėse parduodamas šaldytos būsenos, kurio, mūsų nuomone valgyti neįmanoma. Namie gamintas jis labai neutralaus, švelnaus skonio, o parduotuvinis kažkoks kietas ir kartus gumos gabalas. Taipogi gaminant namie galima pareguliuoti žuvies ar makaronų kiekius, priklausomai nuo šeimynos skonio receptorių.
Pagrindiniai prieskoniai padažui yra druska, muskato riešutas ir pipirai. Tačiau galima ir improvizuoti. Kodėl gi nepabandžius įtarkuoti truputį apelsino žievelės, tai duos šiek tiek gaivumo. Galima įberti šiek tiek baziliko, petražolių ar laiškinio česnako, pastarasis ypač tinka prie žuvies. Norvegijos virtuvės žvaigždė Eyvind Helstrøm į padažą įtarkuoja parmezano sūrio, tai suteikia puikų skonį visam apkepui. Arba galima tarkuotą parmezaną sumaišyti su džiūvėsėliais ir pabarstyti prieš kepant. Gana paprasta ir greita.

4 porcijoms reikia:

300 ml mažų makaronų (tinka vamzdeliai ar kriauklelės, matuoti nevirtus)
400 gr baltos žuvies filė
3 kiaušiniai
po žiupsnį druskos ir pipirų
1/2 a.š. malto muskato riešuto
100 gr. žaliųjų žirnelių (naudojau šaldytus)
100 ml tarkuoto fermentinio sūrio
4 v.š. džiūvėsėlių

padažui:
2 v.š. sviesto
4 v.š. miltų
600 ml pieno
druskos ir pipirų

Makaronus išverdame "al dente", žuvies filė taip pat išverdame. Nereikia virti ilgai, tiksliau net nereikia virti, užvirkite vandenį su šaukštu druskos, sumažinkite iki minimumo kaitrą, sudėkite žuvį ir palaikykite 95 laipsnių vandenyje 10 minučių. Žuvytė bus tikrai nepervirusi ir minkšta.

Pasidarome padažą:
Giliame puode ištirpiname sviestą, sudedame miltus ir gerai maišome, kad neliktų gumulėlių. Nuimame puodą nuo ugnies ir po truputį maišydami pilame pieną. Maišyti reikėtų su šluotele, kad neliktų gumulėlių. Supylę visą pieną statome puodą atgal ant ugnies ir verdame, pastoviai maišydami, ant nedidelės ugnies kol padažas sutirštės. Nuo užvirimo tai užtruks viso labo 5 minutes. paskaniname druska, pipirais ir maltu muskatu.

Į padažą dedame makaronus, atšildytus žirnelius, žuvį, druską, pipirus. Atskiriame kiaušinio baltymą nuo trynio. Trynius vieną po kito įmaišome į apkepą. Baltymus išplakame iki standumo ir atsargiai įmaišome į apkepo pusgaminį :)

Dedame apkepą į sviestu išteptą formą, pabarsome tarkuotu sūriu ir džiūvėsėliais. Šauname į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių, bei kepame apie 40 minučių, kol pakils ir gražiai apskrus.

Galima valgyti vieną ar patiekti kartu su virtomis bulvėmis, bei tarkuotomis morkomis ir obuoliu.
Skanaus!

Vištienos krūtinėlė su kariu ir citrinžole

Šį puikų vištienos receptą radau Steven Raichlen'o "Planet Barbecue" knygoje. Recepto kilmė  - šiaurinis Laosas. Galima vištieną valgyti su norimu garnyru, arba kaip mes - pasidaryti gardų, naminį sumuštinį.

Reikia:
2 citrinžolės stiebelių, smulkiai supjaustytų (arba galima naudoti 3 citrinos žievelės juosteles)
2 česnako skiltelės, sukapotos
2 v.š. kapotų krapų
1,5 a.š. kario miltelių
1 a.š. stambios jūros druskos
1 a.š. cukraus
1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
2 v.š. alyvuogių aliejaus
4 nedidelės vištienos krūtinėlės, be odos
keletas laimo skiltelių patiekimui

Sudedame citrinžolę (arba citrinos žievelę), česnaką, krapus, karį, druską, cukrų ir pipirųs į sunkią grūstuvę ir sutriname iki tirštos pastos. Jei neturite grūstuvės, sutrinkite ingredientus virtuviniame kombaine.
Palaipsniui įmaišome aliejų.
Vištienos krūtinėles nuplauname po tekančiu vandeniu ir gerai nusausiname popieriumi. Sudedame į nedidelę formą ir iš visų pusių aptepame marinatu. Gerai pavartome, kad visa vištiena pasidengtų šia aromatinga pasta. Uždengiame plėvele ir marinuojame šaldytuve 1-4 valandas.
Užkaičime grilių ir dedame krūtinėles. Kepame po 5 minutes iš kiekvienos pusės vis perversdami kas 1 minutę. Porą kartų patepame aliejumi, kad nedegtų.
Iškepusią vištieną patiekiame pagal pageidavimą, su laimo skiltelėmis.
Skanaus!

Grilintas viščiukas

Visai netikėtai įsigijome Weberio štai tokį "pribumbasą" kepti vištai.

Niekaip negaliu suprasti, kodėl tai įvyko tik dabar, nors grilių naudojame ne pirmi metai. Tai tiesiog unikalus išradimas, kitaip keptos vištos net nebesinori. Mėsytė tokia sultinga ir minkšta, kad net nesitiki. Daug kartų esame kepę viščiuką ant butelio ar kitokio stovo, bet Weberis laimi tiek skonio, tiek sultingumo atžvilgiu. Viščiuką marinavau pagal Weber rekomendacijas, dvejopai. Kai buvo kepama įpylus alaus, labai subtiliai jautėsi alaus skonis, kai pylėme vyno, jautėsi vynas. Nuostabu!
Taigi pateikiu alaus marinatą ir marinatą kepimui su vynu.

Alaus marinatas:
keletas laiškinių svogūnų, labai gerai sukapotų
2 v.š. dižono garstyčių
2 v.š. sojos padažo
1 v.š. citrinos sulčių
1,5 v.š. kapoto česnako
1 a.š. džiovinto čili pipiro
1 a.š. jūros druskos
0,5+1 puodelis alaus
1 apie 1,5 kg svorio viščiukas

Sumaišome visus marinato ingredientus ir supilame 1 puodelį alaus. Viščiuką gerai nuplauname ir nusausiname popieriumi. Dedame jį į tvirtą plastikinį maišelį, supilame marinatą, gerai užrišame. Gerai pakratome ir pasukiojame, kad visa višta pasidengtų marinatu.
Dedame į šaldytuvą ir marinuojame minimum 2 valandas, o geriausiai būtų per naktį.

Marinatas kepimui su vynu:
4 didelės česnako skiltelės
1/2 puodelio šviežių krapų
1/4 puodelio šviežių rozmarinų lapelių
1/4 puodelio grietinės
2 v.š. gero alyvuogių aliejaus
1 a.š. jūros druskos
1/2 a.š. maltų juodųjų pipirų
1 viščiukas (apie 1,5 kg)
1/2 puodelio balto sauso vyno kepimui

Metame česnaką į virtuvinį kombainą ir gerai "prasukame", kad susikapotų. Sudedame šviežius prieskonius ir dar šiek tiek pakapojame. Sudedame grietinę, aliejų, druską ir pipirus. Viską sumaišome iki vientisos masės. Viščiuką gerai nuplauname ir nusausiname. Tepame marinatu, dedame į dubenį, uždengiame plėvele ir paliekame marinuotis mažiausiai 2 valandoms.

Kepimo procesas labai paprastas ir vienodas. Į laikiklio ertmę pilame alų arba vyną, priklausomai nuo to kokį marinatą naudojote. Sodiname vištytę, prieš tai nusausinę marinato likučius ir kaklo ertmę užkemšame kamščiu.
Kepame uždengtą dangčiu ant netiesioginės vidutinės kaitros apie 1 valandą. Po pusvalandžio reikėtų atidengti ir aplaistyti išsiskyrusiomis sultimis.

Lipnūs vištienos sparneliai

Vištienos sparneliai - puikus vakarėlių ar šiaip lengvų pietų maistas. Beplepant su draugais jų galima suvalgyti didžiausius kalnus. Todėl jei pagrindinis patiekalas tik sparniukai, reikėtų skaičiuoti bent po pusę kilogramo žmogui. O iš tikro kiek ten tos mėsos, kaulas sudaro didžiąją svorio dalį. Bet kaip skanu juos valgyti, atsiplėšti neina lyg nuo kokių saulėgražų. Iš visų bandytų variantų šis improvizacinis variantas turbūt skaniausias.

Reikia:
1 kg sparniukų
druskos ir pipirų

padažui:
2 v.š. pomidorų padažo/kečiupo
2 išspaustų česnako skiltelių
2 v.š. sojų padažo
1 v.š. balzamico acto
2 v.š. aliejaus (naudojau nerafinuotą saulėgražų aliejų, labai tinka)
1 v.š. rudojo cukraus
pora lašelių tabasco padažo

 Sparnelius padruskiname ir papipiriname, gerai išmaišome ir paliekame bent porai valandų pasimarinuoti.
Šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę, sudėtus ant skardos išklotos kepimo popieriumi. Vos vos pašlakstome aliejumi. Idealiausiai būtų, jei sparneliai nesiliestų vienas su kitu.
Kepame apie 40 minučių kol gražiai apskrus.
Padažo ingredientus gerai sumaišome.
Imame sparnelius iš orkaitės, apšlakstome padažu, gerai sumaišome ir vėl šauname į orkaitę kokioms 5 minutėms, 20-čia laipsnių padidinę temperatūrą
Dedame į lėkštę ir patiekiame su mėgiamais priedais, pvz. šviežių kopūstų salotomis, paskanintomis kmynais ir balzamico actu. Aš mėgstu sparniukus šiek tiek apšlakstyti Tabasco padažu (nuostabiai tinka Tabasco Buffalo style).
Skanaus!

Midijos su salierais grietinės padaže

Šį receptą aptikau pas žymųjį Gordon Ramsay. Midijos mums skanios visaip - su vynu, su kokosų pienu, su grietine ar creme fraiche. O kaipgi galima nemėgti su gardžiuoju pomidorų padažu?
Šitiems moliuskams abejingų nelieka vos juos paragavus, tik tam aišku reikia ryžtis, ypač jei ragautojas vyresnio amžiaus... :) O koks nuostabus jų kvapas (kol jie dar neišvirti), kvepia tikrų tikriausia jūra. Mmmm...

Reikia:
1 kg šviežių midijų (tokio kiekio turėtų užtekti 2-iems valgytojams arba 4-iems ragautojams)
alyvuogių aliejaus kepimui
3 laiškiniai/pavasariniai svogūnai, smulkiai supjaustyti
1 askaloninis česnakas (jei neturit, tiks ir paprastas), sukapotas
1 saliero stiebas, dailiai suraikytas
2 česnako skiltelės, plonai suraikytos
1 šviežias arba džiovintas čili pipiras
4 čiobrelių šakelės (tik lapeliai/arba 1 a.š. džiovinto)
1 lauro lapas
150 ml sauso balto vyno
2 v.š. riebios grietinės arba creme fraiche
druskos ir pipirų
Patiekimui reikia skanios duonos, kad būtų galima sudažyti padažą

Midijas nuplauname, nupjauname likusias "barzdeles", tos, į kurias pabeldus neužsidaro, išmetame. Tą patį padarome su sudužusiomis, patikėkit, jų valgyti neverta.
Užkaičiame didelį puodą storu dugnu, įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir sudedame laiškinius svogūnus, askaloninį česnaką, saliero stiebą, česnaka, čili, čiobrelį, lauro lapą ir viską pakepiname apie 2-3 minutes kol daržovės suminkštės.
Sudedame midijas bei ugnį padidiname iki maksimumo. Gerai išmaišome, uždengiame dangčiu ir gariname apie 1-2 minutes kol midijos pradės atsidarinėti. Puodą vis pakratome. Atidarome dangtį, supilame vyną ir verdame apie 1-2 minutes NEuždengtą, kol vynas šiek tiek nugaruos. Vėl uždengiame dangčiu ir dar pagariname 30-60 sekundžių, kol visos midijo atsidarys.
Išjungiame kaitrą, sudedame grietinę, druską ir pipirus bei gerai pakratome uždarytą ar išmaišome kol skoniai/ingredientai susimaišys ir gausis vientisas, nuostabus padažas.
Patiekiame su duona, kuris sugers lėkštėje esantį padažą.
Skanaus!

Azijietiška žuvies sriuba

Puiki azijietiško skonio žuvienė, kai norisi greito ir sveiko maisto, kas dažniausiai ne visada suderinama. Tačiau šioje sriubytėje viskas pakankamai sveika, o žuvį rekomenduojama valgyti ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Ją į šį patiekalą galite dėti bet kokią, kokia tik pasitaikys po ranka. Tinka ir menkė ir lašiša, o jei pamaišyti, tai gautūsi visai idealus variantas.

Reikia:
600 gr. bet kokios žuvies filė
1/3 vidutinio dydžio kiniško kopūsto
3 pavasariniai svogūnėliai su laiškais
1-2 skardinės kokosų pieno (priklausomai nuo to ar norite, kad labiau ar mažiau jaustusi kokosų skonis)
1 skardinė kapotų pomidorų
1-1,5 litro daržovių sultinio (jei dedate 2 kokosų pieno skardines tada sultinio 1 litras)
1,5 a.š. raudonos kario pastos
3 a.š. sojų padažo
1 a.š. druskos

Supjaustome kinišką kopūstą plonomis juostelėmis, o svogūnėlius gabalėliais. Puode užverdame kokosų pieną, kapotus pomidorus ir sultinį.
Sudedame svogūnus ir kopūstą. Paverdame 2 minutes. Žuvies filė supjaustome gabalėliais ir sudedame į sriubą. Ugnį sumažiname ir vos vos verdame apie 5 minutes.
Paskaniname kario pasta, sojų padažu ir druska.
Patiekiame su rieke šviežios duonos.
Skanaus!

 

Klippfisk, arba sūdyta, vytina menkė

Vytinta menkė daugumai norvegų ilgą laiką buvo gana paslaptingas ingridientas. Dauguma žmonių žino šią žuvį kaip vieną iš ingridientų pomidoriniame bacalao troškinyje. Tačiau šią žuvį puikiai galima valgyti ir vieną. Nepriklausomai nuo to, kaip ji bus naudojama būtina atsikratyti druskos pertekliaus, todėl, kad flippfisk yra vytinta ir sūdyta žuvis priešingai nei torrfisk, kuri yra be druskos. Valgyti šią žuvį tokią kokia ji yra, tiesiog neįmanoma. Turėtumėte mirkyti ją šaltame vandenyje mažiausiai vieną parą kiekvienam storio centimetrui porą kartų pakeičiant vandenį. Ypač jeigu žuvis bus kepama keptuvėje arba ant griliaus (arba valgoma žalia plonomis juostelėmis kaip karpačio), labai svarbu, kad ji būtų gerai išmirkyta. Jeigu ji bus troškinama puode su vandeniu, aliejum, pomidorais, bulvėm, svogūnu,paprika ir kitomis gerybėmis, itin gerai išmirkyti nėra būtina. Ta valanda, kai gaminsis patiekalas, bus mirkymo pratęsimas. Bulvės taip pat turi savybę "nugesinti" dalį druskos.
Paskutiniais metais šios žuvies pasirinkimas Norvegijos parduotuvėse gerokai išaugo. Prieš 20 metų vargiai galėjai nusipirkti maišelį su kažkuo, kas šiais laikais būtų pavadinta antros rūšies atraižomis. Žuvies gabaliukai su oda, kaulais ir žvynais, bet labai mažai žuvies mėsos. Šiomis dienomis galima nusipirkti pirmos rūšies vytintos filė be odos ir kaulų beveik kiekvienoje parduotuvėje. Gamintojai siūlo aukštos kokybės žuvį, kartais net brandintą keletą metų, kuri prilygsta ypatingai aukštos klasės vytintam kumpiui. Taipogi galima nusipirkti visą žuvį, kurią įdėjus truputi darbo, galima padalinti į norimus gabalėlius. Geriausius galima kepti ant griliaus, prastesnius naudoti troškiniui.
Jeigu ir įmanoma kalbėti apie norvegiška klippfisk paruošimo būdą dažniausiai turimas omenyje bacalao (žodis yra ispaniškas ir reiškia tiesiog - menkė). Norvegai, tai žino kaip patiekalą, ruošiamą su bulvėmis, paprikomis, pomidorais, alyvuogėmis ir dar kai kuriais ingredientais.
Maisto istorikas ir buvęs NRK žurnalistas Henry Notaker vienoje iš savo knygų diskutuoja ar žodis klippfisk yra norvegiškas ar tai vertimas iš vokiško žodžio bergfisk -  kalnų žuvis. Vieni mano, kad bergfisk buvo žuvis iš Bergeno, kiti, kad tai žuvis, kuri buvo džiovinama ant kalnų. Bergeno vyskupas Erik Pontoppidan, apie 1750 metais rašė, kad " klippfisk išskrodžiama ir džiovinama išplėsta ant klipp (lietuviškai uola), iš to ir gavo savo pavadinimą. Jis pasakoja, kad žodis klippfisk buvo naudojamas Švedijoje jau 1640 metais ir netgi taip anksti kaip 1555 metais aprašomas šios žuvies gamybos būdas, kuris vėliau buvo naudojamas Norvegijoje. Tas faktas, kad klippfisk gamyba Norvegijoje nebuvo pradėta iki 1700-ųjų metų, būtų teisingiausia manyti, kad norvegai šios technikos išmoko iš užsieniečių- škotų ir kitų. Anksčiau minėtas Henry Notaker taipogi rašo, kad ši žuvis nuo seno buvo vertinama kaip vyrų maistas. Tik 1920 m. reklamos kampanijoje apie ją buvo rašoma "Klippfisk, lutefisk (šarme mirkyta žuvis) ir rakfisk (fermentuota žuvis) yra tikras vyrų maistas,bet jei ją paruošti teisingu būdu ir moterys gali išmokti ją mėgti."

Portugalijoje galima rasti šimtus variantų šiai žuviai paruošti ir tai nėra tiktai "viskas viename puode". Galima kepti aliejuje, galima gaminti žuvies kukulius, kepti ant griliaus. Turguose norvegiška klippfisk, arba kaip ja vadina portugalai - bacalhau, yra brangi, liukso klasės prekė. Sakoma, kad portugalų moterys yr pasiruošusios tekėti, kai moka po receptą su šia žuvimi kiekvienai metų dienai. Kiekvienas portugalas suvalgo po 6,5 kilogramus klippfisk per metus. Įmanoma rasti virš tūkstančio portugališkų klippfisk paruošimo receptų.
Norvegai teigia, kad geriausias gėrimas prie patiekalų su klippfisk yra norvegiškas akevitas ir alus. Kiti teigia, kad dauguma receptų atėjo iš viduržemio jūros regiono, todėl prie jų labai tinka vynas. Baltas vynas prie grilintos, keptos keptuvėje ar orkaitėje žuvies, raudonas prie tipinių bacalao troškinių.
Ir dar trumpai apie klippfisk gamybą.
Ši žaliava gaminam sūdant, padarant "išklotinę" ir vytinant menkę, juodžuvę, ar kitas menkinių šeimos žuvis. Pirmiausia žuvys išskrodžiamos, išplaunamos, tada padaromos išklotinės, pasūdomos ir sukraunamos į krūvas. Tada sūdomos 3-4 savaites. Kai jau būna užtektinai pasisūdžiusi, ją nuplauna gėlu vandeniu. Anksčiau vytinimo procesas  vykdavo ant uolų, šiais laikais ją džiovina karšto oro kanaluose, kur žuvis sukraunama ant daugiaaukščių vežimėlių. Kai žuvis būna pakankamai išdžiūvusi, sukraunama saugojimui į šaldomas patalpas. Gali būti brandinama net keletą metų.



Pridedu ir receptą su šia puikia žuvimi, itin lengvai ir greitai paruošiamas, tinkamas kepti ant griliaus arba orkaitėje.

Reikia:
600 gramų išmirkytos sūdytos klippfisk/bacalao menkės
4 bulvių
2 morkos
4-ių svogūnų laiškai
1 svogūnas
4 skiltelės česnako
2 v.š. sviesto
100 ml alyvuogių aliejaus

Žuvį padaliname vienodais gabalėliais. Daržoves ir česnaką supjaustome plonomis juostelėmis, bulves plonomis riekelėmis. Keturis gabalėlius aliuminio folijos gerai ištepame sviestu, dedame bulves, žuvį ir daržovių juosteles. Užpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Pabarstome norimais prieskoniais ir jei žuvis mirkyta labai ilgai reikėtų užberti po žiupsnelį druskos.
Foliją gerai užlankstome ir dedame ant griliaus 20-čiai minučių (arba į orkaitę, įkaitintą iki 225 lapsnių)
Patiekiame tiesiai iš folijos be papildomo garnyro.
Skanaus!

Straipsnis iš žurnalo "Mat fra Norge" Nr. 2