Romietiškas jaučio uodegų troškinys lėtpuodyje

Dar vienas patiekalas iš knygos "The italian slow cooker". Kaip jau esu minėjęs ne kartą, visus patiekalus gaminamus lėtpuodyje arba slow-cooker'yje galima gaminti įprastu būdu, tik reikėtų naudoti gerokai daugiau skysčių, tokių, kaip sultinys, vynas ir pan.
Iš jaučių uodegų galima pagaminti nuostabių patiekalų. Ilgai troškinant, mėsytė pasidaro tokia minkšta ir skani, kad norisi dar, dar ir dar!

Reikia:
1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
1,5 kg. jaučių uodegų (apie 3 cm storio grižinieliais)
1 didelis svogūnas, sukapotas
2 skiltelės česnako, sukapotos
1 puodelis (240 ml.) raudono vyno
1 skardinė kapotų pomidorų savo sultyse
1/4 a.š. maltų ar trintų trintuvėje gvazdikėlių
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

6 vidutiniai saliero stiebai, supjaustyti riekelėmis
1 v.š. kapoto juodojo šokolado
2 v.š. kedro riešutų
2 v.š. razinų (aš nenaudojau)

Didelėje sunkioje keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, ant vidutinės/didelės ugnies. Sudėkite uodegas, jei netelpa dėkite porcijomis. Gerai apkepinkite iš visų pusių. Sudėkite apskrudusias uodegas į lėtpuodį. Nupilkite iš keptuvės riebalus palikdami apie 2 valgomuosius šaukštus ir sumažinkite ugnį iki vidutinės.
Sudedame svogūną ir kepame apie 10 minučių kol šiek tiek paruduos. Sudedame česnaką ir pakepame maišydami apie 30 sekundžių. Supilame vyną ir maišydami nugramdome visus prikepėlius nuo keptuvės dugno. Įmaišome pomidorus, gvazdikėlius ir druską su pipirais pagal skonį. Viską užvirkite ir supilkite ant uodegų.
Uždenkite ir troškiname ant žemesnės temperatūros 6 valandas, kol mėsa taps minkštutė ir kris nuo kaulų.
Baigiantis gaminimosi laikui, užkaičiame puodą su vandeniu ir jam užvirus sudedame salierus. Verdame 1 minutę, nukošiame.
Nustatome aukštesnę slow-cooker'io temperatūrą. Įmaišome šokoladą, sudedame salierus, kedro riešutus ir razinas. Patroškiname dar apie 30 minučių, kol skoniai gerai susimaišys.
Patiekiame karštą, skaniausia su bulvių koše.
Skanaus!

Neminkoma duona su sūriu

Tesiu neminkomos duonos seriją. Šį kartą duona su trupučiu rupių miltų ir čedaro sūriu

Reikia:
450 gr. kvietinių miltų
50 gr. rupių kvietinių miltų
150 gr. smulkiai tarkuoto čedaro sūrio (jei neturite, galite naudoti bet kurį kitą, kodėl gi nepabandžius su džiugo sūriu?)
1 a.š. sausų mielių
1,5 a.š. druskos
400 ml. šalto vandens

Duonos gamybos technologiją galite paskaityti mano ankstesniuose aprašymuose, kad ir čia.
Po pirmo kildinimo, perlankstydami tešlą, dalimis suberiame sūrį, užlenkiame, kad jo nesimatytų ir paliekame kildintis antrą kartą. Kepame, kaip ir praeitame aprašyme, 35 minutes su dangčiu, 250 laipsnių temperatūroje ir 15 minučių be dangčio, 22 laipsnių temperatūroje.
Labai skanu su sviestu ir plonai supjaustyta dešryte.
Skanaus!

Neminkoma duona su kinva

Pastaruoju metu kepu beveik vien tik neminkomą duoną - no knead bread. Ji labai skani, o ir tekstūra labiausiai, mieliausiai nuteikianti mūsų gomurius. Labai įkvėpė žymi norvegų blogerė - Mat på Bordet iškepusi jų daugiau nei 50 skirtingų neminkomų duonų! Stengsiuos sekti jos pėdomis, kadangi iki šiol kepdavau tik įprastą ir rupią neminkomą duoną. Išties smagu kepti ją su įvairiais priedais.
Taigi pirmoji iš būsimo rinkinio - duona su kinva kruopomis. Šios kruopos itin naudingos mūsų organizmui, net vadinamos "superfood" - supermaistu, pradėtos auginti senai senai, majų ir inkų civilizacijų ir šiuo metu vėl grįžtančios "į madą". Originaliai rašosi QUINOA.
Duona su jomis gavosi itin drėgna ir nerealiai skani. Jei neplanuočiau kepti kitos rūšies neminkomosios, sakyčiau, kad rytoj vėl tokią pat kepsiu. Duoną itin lengva kepti, kaip jau minėjau anksčiau, reikia tik ketaus puodo, ar bet kokios apvalios kepimo formos su dangčiu, kuri toleruotų bent 225 laipsnių temperatūrą. Idealiausiai tiktų tokia kurią nebaisu būtų kišti į iki 250 laipsnių įkaitintą orkaitę. Metodą jau buvau aprašęs anksčiau, o kas nėra susidūręs su tokios rūšies duona, rekomenduoju pažiūrėti šitą video

Reikia:
150 gr. išvirtos kinvos
400 gr kvietinių miltų
1 a.š. sausų mielių
1,5 a.š. druskos
300 ml šalto vandens

Sausus ingredientus sumaišome kartu su kinvos kruopomis. Supilame vandenį ir pamaišome apie minutę, kol gausis vientisa, ganėtinai lipni tešla. Uždengiame maistine plėvele ir paliekame stovėti 12-18 valandų.
Iškilusią tešlą išverčiame ant gerai miltais pabarstyto stalo ar kepimo popieriaus ir keletą kartų perlenkiame. Galime tešlą palikti antrajam pakilimui tiesiog ant stalo, arba suvynioti į labai gerai miltais pabarstytą medvilninį arba lininį rankšluostį. Reikia kildinti lenkimo siūle į apačią, 2 valandas.
Likus 30-čiai minučių iki kildinimo pabaigos, užkaičiame orkaitę ant 250 laipsnių ir pašauname ketaus puodą ar formą. Praėjus 2 valandoms traukiame labai gerai įkaitusį puodą lauk, nuimame dangtį, verčiame tešlą siūle į viršų (taip gaunasi tiesiog natūraliai), greitai dedame dangtį atgal į šauname į orkaitę. Kepame 30 minučių 250 laipsnių temperatūroje su uždengtu dangčiu, po to dangtį nuimame, sumažiname temperatūrą iki 220 laipsnių ir kepame dar 15 minučių.
Atvėsiname ant grotelių, po to jokiu būdu nelaikome maišelyje, nes traški plutelė, taps ne tokia jau ir traški. Užtepkite geros kokybės sviesto, uždėkite riekelę puikaus ilgai brandinto sūrio ir mėgaukitės...
Skanaus :)

Mini picos

Labai skanios ir gana greitai paruošiamos mini picos, kepamos keksiukų formelėse. Jei iškepėte per daug, kad suvalgyti per vienus pietus, tada galima sudėti į šaldiklį. Įdarą galite naudoti kokį tik norite, sūrį irgi, paprastą fermentinį, arba mocarella.

Reikia:
tešlai

500 gr. miltų
1/2 a.š. sausų mielių
1 a.š. druskos
350-400 ml. vandens (priklausomai nuo miltų rūšies)

Įdarui:
Mėgstamo pomidorų padažo
pepperoni arba saliamio, suplėšyto juostelėmis
tarkuoto sūrio pagal pageidavimą

Pasiruošiame tešlą. Sumaišome miltus, mieles ir druską. Pilame pakankamai vandens, kad gautusi minkšta, švelni tešla. Padedame šiltoje vietoje valandėlei, kol ji pakils dvigubai.
Iškilusią tešlą iškočiojame 1 - 1,5 centimetro storiu ir stiklinės pagalba išspaudžiame apskritimus. Dedame juos į keksiukų formą, idaeliausiai būtų, jei liktų kraštelis, kaip tikroje picoje. Dugnan dedame po žiupsnį sūrio, tada plėšyto saliamio, tada pilame 1 valgomajį šaukštą pomidorų padažo ir beriame sūrio ant viršaus.
Beje, puikų padažą picai aš darau iš pomidorų pastos. Imame porą šaukštų pastos, žiupsnelį druskos, pipirų, picos prieskonių, šaukštą aliejaus, 50 ml virinto vandens ir viską gerai išmaišome.
 Picas kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėjeapie 10 minučių, kol sūris pradės "burbuliuot", geriausiai žemiausioje padėtyje.
Atvėsiname šiek tiek ant grotelių ir iškarto skanaujame
Skanaus :)

Šaltinis čia

Norvegiški kjøttkaker

Norvegai šventai tiki, kad tai vienas gryniausių tradicinių patiekalų ir kaip juokauja, kad pirmasis norvegas kažkada, kažkur žingsniuodamas per sniegą tikrai kramsnojo šiuos mėsos pyragėlius.
Šiems alia "kotletukams" norvegiško skonio suteikia pora svarbių prieskonių, be kurių, gausis tik eiliniai lietuviški kotletai, ko gero ir tai ne patys skaniausi. Juos būtinai reikia kepti ir patiekti su svogūnais. Jie paprasti ir genialūs, tikras norvegiškas husmannskost (valstiečių maistas) Nuostabu :)

Reikia:

3 riekės duonos ar batono
500 gr. mėsos faršo
1 a.š. džiovinto malto imbiero
0,5 a.š. tarkuoto muskato
1 kiaušinis
druskos ir pipirų

2-3 dideli svogūnai

Duonos plutelę nupjauname ir išmetame, o pačią duoną pamerkiame i vandeni porai minučių. Išspaudžiame vandenį rankomis. Sumaišome visus ingredientus, išskyrus svogūnus. Juos beje susipjaustome plonais pusžiedžiais. Neminkome faršo per ilgai, nes pasidarys kietas kaip puspadis.
Šlapiomis rankomis formuojame kotletukus, juos suspaudžiame, nes kepdami gerokai išsipūs ir dedame į įkaitintą aliejaus ir sviesto mišinį. Sviesto reikia būtinai, nes jis suteikia puikų skonį. Pakepame ant vidutinio karštumo ugnies po porą minučių iš abiejų pusių, kad susidarytų graži, traški plutelė. Tada sumažiname kaitrą, sudedame svogūnus ir dar pakepame kokias 8 minutes (bendrai iš abiejų pusių), kol kotletukai perkeps ir svogūnai gražiai paruduos.
Kaip jau minėjau, paprasta ir labai skanu!
Skanaus!

12-kos valandų triušio bolognese

Ir vėl receptas su padėka mieliesiems D ir A (arba A ir D, kaip labiau patinka :))!. Dėkui jums už puikų triušį! Nusprendžiau išbandyti Oliverio siūlomą receptą iš jo "Jamies's Great Britain" knygos. Aš dariau jį lėtpuodyje ir 12 valandų netroškinau, nes po tiek laiko lėtpuodyje būtų likusi tik košė... Receptą parašysiu originalų, norint labai greitai galima pritaikyti slow cooker'iui.

Reikia:
1 triušio, su kepenėlėm ir širdele
sauja kapoto, rūkyto kumpio
2 lauro lapai
žiupsnis rozmarino (jei turit šviežaus, tai pora šakelių)
1 galvutė česnako (sveika)
2 porai
2 morkos
2 salierų stiebai
2 raudoni svogūnai, nulupti
20 gr džiovintų baravykų (neturėjau)
2 skardinės konservuotų, kapotų pomidorų
500 ml lengvo, šviesaus alaus
2 v.š. pomidorų pastos
1 muskato riešutas tarkavimui, arba žiupsnis tarkuoto muskato
1/2 citrinos

Įsikaitiname orkaitę iki 110 laipsnių. Dedame ant ugnies didelį puodą, kuriame kepsime ir vėliau troškinsime triušį. Pilame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir metame kapotą kumpį. Kai jis šiek tiek apskrus, dedame lauro lapus, rozmariną ir "cielą" triušį, kartu su vidiniais organais. Metame visą, sveiką česnako galvutę, stambiai kapotus porus, morkas, salierus ir svogūnus. Toliau krenta džiovinti grybai, pomidorai, alus, pomidorų pasta ir vandens tiek, kad viskas apsisemtų (apie 1 litras, jei darote slow cooker'yje, tai vandens pilti nereikia). Užverdame, sočiai pabarstome druska, pipirais. Sutarkuojame pusę muskato riešuto, puodą uždengiame dangčiu ir šauname į orkaitę 12-kai valandų.
 Praėjus laikui, traukiame troškinį lauk ir leidžiame truputį atšalti. Kišame rankas į gumines pirštines, imame po saują troškinio ir nuimame mėsytę nuo kaulų, išmetame daržovių luobeles, pačias daržoves sutriname pirštais į smulkesnius gabalėlius. Mėsą taip pat pirštais suplėšome plaušais. Į indą su perrinkta mėsa ir daržovėmis pilame likusias sultis ir paskaniname druska ir pipirais, jei būtina. Nutarkuojame žievelę nuo pusės citrinos, gerai išmaišome ir jei norime kelias dalis troškinio užsišaldome (patikėkit, jo gaunasi tikrai daug)
Išsiverdame norimų makaronų, uždedame troškinio, pilame kelis šaukštus vandens nuo makaronų, tarkuojame parmezano ir skanaujame.
Skanaus!

Pikantiškas briedienos/jautienos troškinys

Šį troškinį gaminau lėtpuodyje/slowcooker, tačiau galima gaminti ir įprastu būdu, tik reikės šiek tiek daugiau sultinio, tiek, kad apsemtų mėsą. Dedami prieskoniai duoda pikantiškumo ir maloniai sušildo šaltą žiemos vakarą. Galima gaminti su briediena (mano atveju, didelis AČIŪ  D ir A už puikų gabaliuką), jautiena ar veršiena. Lėtpuodyje net ne patys geriausi mėsos gabaliukai išsitroškins idealiai.

Reikia:
1 v.š. sviesto
1 v.š. alyvuogių aliejaus
1 kg mėsos be kaulų, supjaustytos 3-4 cm gabalais
druskos ir pipirų
2 vidutiniai svogūnai, sukapoti
1 puodelis sauso raudono vyno
1 puodelis mėsos sultinio
3 v.š. pomidorų pastos
2 v.š. miltų
1/4 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. maltų gvazdikėlių (sutryniau grūstuvėje)
1/4 a.š. šviežiai tarkuoto muskato riešuto

Didelėje, storadugnėje keptuvėje, ant didesnės ugnies ištirpdome sviestą su aliejumi. Mėsos gabaliukus nusausiname ir dedame į keptuvę, bet tik neperkrauname, lai gabaliukai kepa laisvai, nesusigrūdę. Apkepame iš visų pusių. Dedame į lėtpuodį ir apkepame likusius gabalėlius. Pabarstome druska ir pipirais.
Ugnį sumažiname iki vidutinės, sudedame svogūnus ir pastoviai maišydami kepame, kol svogūnai suminkštės. Supilame vyną, ir paverdame apie 1 minutę maišydami ir gramdydami nuo dugno, jei yra prilipusių mėsos ar svogūnų likučių. Supilame mišinį į lėtpuodį.
Sumaišome sultinį su pomidorų pasta. Supilame miltus ir prieskonius ir maišome iki vientisos masės. Viską pilame į lėtpuodį, uždengiame dangčiu ir verdame ant žmesnės temperatūros nustatymo apie 6 valandas.
Patiekiame karštą su bulvių koše, polenta ar su bulvinais gnocchi. Jei mėgstate, pabarstykite kapotomis petražolėmis.
Skanaus!

Česnakų sriuba su bulvėmis ir šafranu

Puiki sriuba pagal Julia Child. Kaip ji sako, pirmą kartą paragavęs šios sriubos, net nesuprasi iš ko ji išvirta, nes česnakas jaučiasi labai subtiliai, jis išvirtas ir visai neaitrus. Sakoma, kad ši sriuba tiesiog atgaiva kepenims, kraujotakai, bendram fiziniam tonusui ir dvasinei sveikatai :) Galvutės česnako tikrai neperdaug 1,5 litrui sriubos. Šios daržovės entuziastams gali būti net per mažai. Neskaitysiantiems recepto pabrėžiu, kad sriuboje matosi ne česnakai, o bulvės :)

Reikia:
1 galvutė, apie 16 skiltelių česnako
1,5 litro vandens
2 a.š. druskos
žiupsnis pipirų
2 gvazdikėliai
1/4 a.š. šalavijo
1/4 a.š. čiobrelio
1/2 lauro lapo
4 petražolės stiebeliai
400 gr bulvių supjaustytų kubeliais
žiupsnis šafrano

Česnako skilteles sumetame į verdantį vandenį, paverdame 30 sekundžių, perliejame šaltu vandeniu ir nulupame.
Visus ingredientus, išskyrus bulves ir šafraną sudedame į puodą ir verdame apie 30 minučių. Paragaujame ir jei trūksta įdedame druskos ar pipirų. Sriubą perkošiame per sietelį pertrindami ir česnako skilteles (galima česnako ir nepertrinti, tada sriuba bus skaidri, kaip pas mane). Perkoštą sriubą pilame atgal į puodą, dedame bulves ir šafraną ir verdame 15-20 minučių kol bulvės suminkštės.
Patiekiame su skrudinta duona ir tarkuotu sūriu.
Skanaus!