2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

Bergeno žuvienė ir Šiaurės Pašvaistės

Dar viena žuvies sriuba. Taip, taip Norvegija juk žuvies šalis, taigi įvairiausias žuvienes mes mėgstam ir verdam vos progai pasitaikius. Ši sriuba nustebino savo greitu paruošimu ir išties itin puikiu skoniu. Tiesa pasakius net nesitikėjau, kad bus taip skanu. Ką ir bepasakoti, pabandykit ir nuteiskit arba išteisinkit...


Reikia:
500 gr. baltos žuvies filė
400 gr. nelukštentų krevečių
1,2 l vandens

3 morkos
1 svogūnas
200 gr. saliero šaknies

330 ml. neriebios grietinėlės
2 v.š. miltų
70 ml saulėgražų aliejaus
druskos ir pipirų
1/2 a.š. džiovinto čiobrelio
1 v.š. balto vyno acto

kapotų šviežių krapų

Krevetes nulupame ir atidedame į šalį. Krevečių kiautus dedame į marliuką ir surišame viršuje. marliuką su kiautais dedame į verdantį vandenį ir verdame apie 5 minutes. Originalus gaminimo būdas liepia kiautus virti tiesiog vandenyje, o po to sultinį perkošti, bet aš manau, kad su marlės gabalėliu bus paprasčiau.
Daržoves supjaustome plonais šiaudeliais ir metame į verdantį sultinį. Paverdame keletą minučių kol daržovės suminkštės, tada pilame grietinėlę ir užverdame. Sumaišome aliejų su miltais ir pilame į sriubą. Verdame kol šiek tiek sutirštės. Įberiame druskos, pipirų, čiobrelio. Paskaniname actu.
Žuvį supjaustome gabalėliais ir metame į puodą. Leidžiame žuviai išvirti, tam visai nebūtina, kad sriuba burbuliuotų, reikia tik palaikyti apie 95 laipsnių temperatūrą, po keletos minučių žuvis bus kuo puikiausiai išvirusi ir ne per sausa.
Pilame į lėkštę, beriame ant viršaus išlukštentų krevečių, pabarstome krapų ir patiekiame su geru sviestu apteptu ant paskrudintos bagetės ar kitos švesios duonos.
Skanaus!


Taip pat noriu pasidalinti ankstyvą pavasarį stebėtos šiaurinės pašvaistės nuotraukomis. Vaizdas nepakartojamas ir gniaužiantis kvapą. Viena iš nuotraukų net buvo išspausdinta vietiniame laikraštyje. :)
















2014 m. balandžio 9 d., trečiadienis

Neminkoma duona su šokoladu

Dar vienas neminkomos duonos variantas, kuris patiks tikriems šokolado mėgėjams. Labai skanu pusryčiams su stikline pieno ar arbatos puodeliu. Tinka ir prie kavos sekmadienio pusryčiams. Tiesiog laužkite dideliais gabalais dar šiltą ir mėgaukitės.


Reikia:
500 gr. kvietinių miltų
1 1/2 a.š. druskos
1/4 a.š. sausų mielių 
1 v.š. cukraus
200 ml vandens
200 ml pieno

Įdarui:
150 gr. tamsaus šokolado
40 gr. sviesto


Sausus duonos ingredientus sumaišome dubenyje, supilame pieną ir vandenį. Viską gerai sumaišome ir paliekame 12-18 valandų, apdengtą maistine plėvele.

Pasiruošiame įdarą. Jis gali stovėti šaldytuve iki kol jo mums prireiks. Šokoladą sulaužome mažesniais gabaliukais ir metame į virtuvinį kombainą (jei neturite kombaino, galite smulkiai sukapoti peiliu). Sukapojame, kol taps vos ne miltelių koncistencijos. Sudedame sviesta ir "sukame" kombainu kol pradė formuotis didesni gabaliukai. Jei iškarto nenaudojame, dedame į šaldytuvą.

Tešlai pagulėjus  12-18 valandų, verčiame ją ant miltais pabarstyto stalo ar kepimo popieriaus. Dedame saują įdaro ir "įlankstome" jį į duoną. Dedame dar ir vėl lenkiame tešlą tol kol sunaudojame visą šokolado įdarą. Atrodo štai taip:


Dedame duoną lenkimo siūle žemyn ant gerai miltais pabarstyto rankšluoščio ir apdengiame. Leidžiame pakilti 2 valandas.
Likus pusvalandžiui iki kildinimo pabaigos įjungiame orkaitę ir nustatome 250 laipnių temperatūrą. Į ją dedame špižinį/ketaus puodą su dangčiu. Po pusvalandžio traukiame įkaitusį puodą lauk, verčiame į jį duoną (siūle aukštyn), dedame dangtį ir kepame 30 minučių 250-ties laipsnių temperatūroje, po to nuimame dangtį ir kepame dar 15 minučių sumažinę temperatūrą iki 220 laipsnių.
Atšaldome ant grotelių.
Niekaip negaliu nuspręsti - duona tai, ar pyragas?
Skanaus!


2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Pusryčių blynai su obuoliais

Čia kaip gerai žinomame posakyje - "kartą paragavęs, negali sustot". Iškepiau šių blynų vieną kartą, vaikai dabar prašo vėl ir vėl. Taigi, dabar mes juos valgom pusryčiams bent vieną kartą per savaitgalį. Nesakyčiau, kad jie yra labai jau greitai iškepami, ypač jei reikia prikepti didesniam žmonių kiekiui... Nebent kepti iškart dviejose keptuvėse, tada būtų iš tikro greičiau. Tačiau ingredientų jiems reikia visiškai paprastų, na gal klevų sirupas sutinkamas ne kiekvienoje virtuvėje. Laikas jo isigyti, nes šie blynai gardžiausi tik su juo.


Reikia (2 suaugusių ir 2 nedidelių vaikų pusryčiams):
1 obuolio
1 puodelio miltų
1 puodelio pieno
1 kiaušinio
1/3 puodelio cukraus
1/2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilės ekstrakto arba 1/2 a.š. cinamono
klevų sirupo aptepimui

Obuolį sutarkuojame "burokine" tarka, nulupti nebūtina, tačiau jei vaikai su odele nelabai valgo, galima tą ir padaryti. Į dubenį pilame visus ingredientus (išskyrus klevų sirupą) ir gerai šluotele išmaišome.
Imame nedidelę keptuvę, įkaitiname, vos vos patepame sviestu ir pilame mažą samtelį tešlos (blynas turi būti šiek tiek storesnis už lietinį). Paskirstome po visą keptuvę. Kai viršuje pradeda kilti burbuliukai, o apačia gražiai paruduoja, blyną apverčiame, pilame ant jo nepilną valgomajį šaukštą klevų sirupo ir tolygiai paskirstome šluotele. Kepame dar keletą minučių kol apačia paruduos, tada blyną dar kartą apverčiame ir pakepame pusę minutės, kad klevų sirupas vos karamelizuotųsi.
Dedame blyną į lėkštę, keptuvę greitai pavalome popieriniu rankšluosčiu, kad likęs sirupas nepradėtų degti ir nesugadintų kito blyno. Vėl patepame sviestu ir toliau kepame gardžiuosius blynus.
Patiekiame su grietine, mėgstama uogiene, ar kaip mūsų mažieji mėgsta labiausiai - su šokolado ir karamelės padažu.
Skanaus!

O čia įrodymas, kad šie blynai mūsų šeimoje - favoritas




2014 m. vasario 17 d., pirmadienis

Menkių liežuviai tempura tešloje

Menkių liežuviai - tai tikras delikatesas. Šiuo metu Norvegijoje menkių žvejybos sezonas. Šias monstres, taip vadinamas "skrei" gaudo prie Lofoteno salyno. Skrei - tai menkės, kurios plaukia neršti iš Barenco jūros link Lofoteno salų. Žuvies eksportu Norvegija pasaulyje atsilieka tik nuo Kinijos bei šis produktas yra antras po naftos ir kuro eksporto Norvegijos ekonomikoje.
Kaip sako patys Lofoteno salų gyventojai, jei esi mokyklinio amžiaus ir esi gerai įvaldęs peilį, sezono metu gali išpjaustyti daugiau nei 200 kilogramų mekių liežuvių per dieną. O tai reiškia keliasdešimt tūkstančių kronų per kelis įtemptus mėnesius. Aišku mokyklos reikalai nuo to tikrai nukenčia, todėl nemanau, kad dabartiniam jaunimui tai yra leidžiama daryti.
Tiesa norėtusi pabrėžti, kad vaikams šis patiekalas neitin patinka, jie nelabai mėgsta riebalų ruoželį esantį liežuvio viduryje.
Kaip jau daug kartų sakiau, dažniausiai visas skonis ir menas būna paprastume. Kuo mažiau ingredientų tuo labiau atsiskleidžia produkto, šiuo atvejų menkės, skonis.


Reikia:

10 menkių liežuvių (žmogui reikėtų 2-4 vnt.)

tempura tešlai:
100 gr. kvietinių miltų
200 ml alaus
po žiupsnį druskos ir pipirų

Liežuvius nuplauname ir nusausiname popieriniu rankšluoščiu. Sumaišome tešlos ingredientus, mirkome liežuvius ir kepame aliejuje įkaitintame iki 160 laipsnių, kol gražiai paruduos. Dedame ant popierinio rakšluoščio, kad sugertų riebalų perteklių. Patiekiame su salotomis, ir mėgiamu padažu, pavyzdžiui aioli ar majonezu.
Paprasta, nekasdieniška ir skanu!
Skanaus!



2014 m. vasario 5 d., trečiadienis

Pati skaniausia orkaitėje kepta vištiena - JFC

Už šį receptą dėkingas esu Jamie Oliver. Pirmą kartą pagaminus susėdome ragauti ir tik atsikandus gabalėlio šio nuostabaus patiekalo supratau, kad mano skonio svogūnėliai jau senai nepatyrė tokios palaimos. Tiesiog nuostabu, o ir be galo paprasta bei pakankamai greita, kad paruošti gryžus iš darbo. Pas J.Oliver ši višta vadinasi JFC - Jamies fried chicken.  Kas man labai patinka šiame recepte, kad nereikia vištos kepti riebaluose, ji kepa orkaitėje, praktiškai be jokių papildomų riebalų (neskaitant poros šaukštų alyvuogių aliejaus). Originaliame recepte naudojama visa višta, padalinta mažesniais gabalėliais. Bandžiau ir su višta ir tik su vištos ketvirčiais, padalintais į blauzdelę ir kulšelę. Ir taip, ir anaip gavosi tiesiog nuostabiai. Sakant tiesiai šviesiai - apsilaižysit pirštelius!


Reikia:
1 vištos arba 4 vištienos ketvirčių
1 v.š. polentos
4 česnako skiltelių
1 v.š. alyvuogių aliejaus
mėgiamų vištienos prieskonių, kas mėgsta aštriau būtinai įdėkit šaukštelį kajeno pipirų
1 a.š. rūkytos paprikos miltelių (galima ir nedėti, čia jau mano improvizacija)

2 kupinų šaukštų miltų
4 šaukštų šalto vandens
džiūvėsėlių
druskos ir pipirų

Jei naudojame visą viščiuką, tada padaliname jį į mažesnes dalis ir nuimame odą. Jei naudojame tik blauzdeles ar tik šlauneles tada tiesiog nuimame odą ir labiau nesmulkiname. Dedame vištieną į kepimo popieriumi išklotą skardą, ant jos pilame alyvuogių aliejų, polentą, prieskonius, šiek tiek druskos bei pipirų bei iššspaudžiame 2 česnako skilteles. Viską labai gerai rankomis įtriname į vištienos gabaliukus ir šauname į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę. Dedame ant viršutinės orkaitės lentynos. Kepame 20 minučių.
Miltus sumaišome su vandeniu, kad pasidarytų alia tokia pasta, košelė. Į džiūvėsėlius išspaudžiame likusį česnaką, įberiame žiupsnį druskos bei pipirų. Gerai viska išmaišome/pertriname, kad česnakas gerai susimaišytų su džiūvėsiais.
Praėjus jau minėtoms 20-čiai minučių traukiame vištieną iš orkaitės, kiekvieną gabaliuką aptepame miltų pasta ir paėmę žyplėmis (ar rankomis jei nebijote nusideginti) gerai pamirkome į česnakinius džiūvėsius. Dedame atgal į skardą ir šauname į orakaitę, šį kartą jau ant apatinės ar vidurinės lentynos, bei kepame dar 30-40 minučių, kol gražiai apskrus ir paruduos. Garnyrui labai tinka kokios nors gaivios kopūstų salotos, pavyzdžiui coleslaw.
Skanaus!


2014 m. sausio 26 d., sekmadienis

Bandelės su dešrele

Vienas mūsų mėgiamiausių užkandžių dažniausiai patiekiamas per vaikų gimtadienius ar šiaip kam užsukus į svečius. Išbandyta ir sulaukta pasisekimo ir tarp lietuvių ir tarp norvegų.


Reikia:
250 ml šilto pieno
500 gr. kvietinių miltų (paskutiniu metu kepdamas įdedu apie 150 gramų Kamut miltų, labai skanu!)
2/3 pakelio (apie 8 gr.) sausų mielių
1 kiaušinio tešlai ir 1 aptepimui
1 v.š. cukraus
1,5 a.š. druskos
50 gr. išlydyto sviesto
10 dešrelių

Cukrų ištirpiname piene ir supilame sausas mieles, bet nemaišome, o laukiame 5 minutes. Miltus sumaišome su druska. Praėjus minėtosioms 5 minutėms pieną su mielėmis gerai sumaišome ir pilame į miltų mišinį. Taip pat pilame išplaktą kiaušinį ir sviestą. Minkome rankomis ar virtuviniu kombainu kol tešla pasidarys vienalytė, minkšta ir vos limpanti prie rankų. Paliekame kildintis apie 1 valandą, arba kol tešla dubenyje padvigubės.
Pakilusią tešlą perminkome ir padaliname į 10 lygių dalių. Iš vienos dalies kočiojame vos ilgesnį nei dešrelė ovalą, dedame dešrelę per vidurį, kraštus suraikome (iki pat dešrelės pjauti nereikia) eglutės principu ir supiname aplink dešrele. Dedame bandeles ant kepimo popieriumi išklotos skardos, apdengiame rankšluosčiu ir dar leidžiame pakilti apie pusvalandį.
Padidėjusias bandeles aptepame kiaušinio plakiniu ir šauname į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių. Kepame apie 20-25 minutes, kol gražiai paruduos.
Itin gardu, dar šiltos su puodeliu kvapnaus sultinio.
Skanaus!


2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis

"Deginti", karamelizuoti migdolai

Tai užkandis, desertas puikiai tinkantis Kalėdoms. Labai patinka ir vaikams ir suaugusiems, lipnūs migdolai puikiai tiks prie taurės vyno ar Kalėdinio likerio. Originalai įpakavus galima dovanoti kaip Kalėdinį skanėstą.


Reikia:
225 g cukraus
50 ml vandens
1 a.š. vanilės ekstrakto (rekomenduoju natūralų)
500 g migdolų
25 g sviesto
2 v.š. gliukozės (galima ir nedėti, tačiau ji prideda blizgesio)

Pilame cukrų, vandenį ir vanilės ekstraktą į puodą (idealiausiai tiktų nesvylantis), užverdame ant didelės kaitros ir verdame tol, kol nebeliks vandens. Kai iš puodo nustos garuoti, sumažiname kaitrą iki vidutinės, sudedame migdolus ir be perstojo maišome. Cukrus susikristalizuos, maišyti taps sunku ir vaizdelis tikrai bus nekoks. Nepraraskite vilties ir toliau maišykite kol cukrus apsilydys ir karamelizuosis.
Kai tik tai atsitiks, išjungiame kaitrą, sudedame sviestą ir gliukozę (jei naudojame) ir vėl intensyviai maišome kol ištirps sviestas. Išpilame migdolus ant kepimo popieriumi išteptos kepimo skardos ir kiek įmanoma atskiriame vieną nuo kito bei leidžiame ataušti. Puiki Kalėdinė dovana paruošta! Tik ATSARGIAI, jokiu būdu nesudeginkite, karamelė yra itin karšta ir migdolai gali kaip mat sudegti, jei tik kaitinsite per ilgai...
Skanaus!

2013 m. lapkričio 10 d., sekmadienis

Kalėdos artėja arba kalėdinė, orkaitėje kepta šoninė su priedais

Nuo lapkričio pradžios Norvegijoje pradeda tvyroti kalėdinės nuotaikos. Parduotuvėse atsiranda įvairiausios kalėdinės prekės, tuo metu visi produktai įgauna priešdėlį jule- (kalėdinis), pavyzdžiui julepostei (kalėdinis paštetas), juleribbe (kalėdinė šoninė) it t.t. ir panašiai. Aišku tada kiekvienuose namuose savaitgaliais vyrauja taip vadinama juletalerken - kelėdinė lėkštė. Tai - labai tradicinis ir visų nuoširdžiai mylimas patiekalas, į kurį įeina keptos šoninės su traškia odele gabaliukas, balta kalėdinė dešra, troškinti mėlynieji kopūstai (arba baltieji, arba ir tie ir anie), maltinukas ir migdolinės bulvės (mandelpoteter). Šiek tiek buvau apie šią lėkštę rašęs štai čia.
Pastaruoju metu šoninę visada kepame pagal žemiau pateiktą receptą, nes taip ji gaunasi ideali.


Reikia:
1 šoninės
druskos ir pipirų
10 skiltelių česnako
1 stiklinė vandens

Dieną prieš kepimą itin aštriu peiliu supjaustome odelę kvadratėliais, kuo mažesniais tuo geriau, taip ji greičiau pasidarys traški. Įtriname šoninę druska ir pipirais, dedame į kokią nors tinkamą formą ir į šaldytuvą nakčiai. Galima to ir nedaryti, bei pasūdyti mėsą tik prieš kepimą, bet taip prarasite koius 50% skonio.
Atėjus kepimo metui pilame į formą vandenį, dedame neluptas česnako skilteles ir ant viršaus šoninę oda į apačią. Šauname į orkaitę įkaitintą iki 180 laipsnių ir kepame lygiai vieną valandą. Tada apverčiame šoninę oda į viršų, po apačia pakišame suglamžytą folijos gabalą, kad per vidurį susidarytų kalnelis ir kepant riebalai lengviau galėtų nubėgti žemyn. Kepame dar vieną valandą. Jei odelė baigiantis kepimui dar nėra traški, galima įjungti griliaus elementą, tik atsargiai, odelė labai greit sudega. Jei kažkuriose vietoje oda jau traški, o kitur dar ne, tai iškepusias vietas galima uždengti aliuminio folija, kad nesudegtų.
Išėmę iš orkaitės leidžiame 10 minučių pailsėti ir pjaustome gabaliukais bei dedame į kalėdinę lėkštę.



Kitas būtinas šio patiekalo atributas - tai troškinti kopūstai. Šį kartą jums pateiksiu labai unikalų šių kopūstų receptą. Jų saldumas puikiai tinka prie riebios šoninės.

Reikia:
1 mėlynojo kopūsto, supjaustyto šiaudeliais
5 džiovintų figų, sukapotų
1 svogūno, smulkiai sukapoto
1 šaukšto medaus
3 šaukštų juodųjų serbentų (naudojau atsargas iš šaldiklio)
100 ml mėlynių sulčių (arba juodųjų serbentų. Aš naudojau savos gamybos mėlynių sulčių koncetratą)
2 v.š. raudonojo vyno acto
druskos ir pipirų

Visus ingredientus, išskyrus actą, dedame į keptuvę/troškintuvą ir vis pamaišydami troškiname apie 20 minučių. Troškinti beje, reikėtų ant mažos ugnies. Praėjus 20-čiai minučių pilame actą, išmaišome paragaujame, jei trūksta dar paskaniname druska ir pipirais, bei leidžiame dar pasitroškinti apie 10 minučių. Patiekiame su šonine ar prie bet kokios kitos mėsos.
Skanaus!