Paryžius per dvi dienas

Šių metų Kalėdos tikrai stebuklingos. Negana to, kad jas sutikome Londone, pasitaikė puiki proga aplankyti meilės miestą - Paryžių. Esant Londone tai visai nesudėtinga, nusiperkate bilietuką į Eurostar traukinį (galima gauti visai nebrangiai, šventiniu periodu mes mokėjome po 80 svarų žmogui pirmyn atgal) ir po 2,5 valandų jau išlipate Gare du nord stotyje. Beje traukinys išvyksta iš St. Pancras international stoties Londone. Jie važiuoja vos ne kas valandą, taigi tinkamą laiką rasti tikrai galima (nuo laiko priklauso kaina). Traukinyje yra bufetukas, kuriame galima nusipirkti kavos, arbatos ar ko nors užkrimsti. Viešbučius visada stengiamės rinktis netoli nuo stoties, nes traukiniai, kaip tyčia atgal išvyksta gana anksti, tad jei gyvent tolokai nuo stoties, gali tekti pastresuot išvykimo rytą. Mes gyvenome IBIS styles viešbutyje, jį rinkomės aišku, dėl prieinamos kainos, bei įskaičiuotų pusryčių, kurie mūsų manymu yra tiesiog būtinybė.
Taigi, į Paryžių atvykome gana anksti, prieš devynias. Į viešbutį eiti per anksti, nes registracija tik nuo 12.00, o ir ko gi ten eit, yra ir be jo į ką pažiūrėt. Kaip buvome užmanę iš anksto, patraukėme link Monmartre'o. Tai kažkada buvęs kaimelis, o dabar bohemiškų sielų užuovėja.

Čia vaizdelis kažkuom tai panašus į Romos kasdienybę, motociklų ir motorolerių rojus. Paryžiuje jie ne ka mažiau naudojami, nei Italijos sotinėje.

Monmartre'o prieigos - matosi, kad meniškumui ribų nėra... :)

Basilique de Sacre Coeur - šventosios širdies bazilika, pastatyta pačioje Monmartre'o višūnėje. Pradėta statyti 1876, užbaigta tiktai 1919 metais. Užlipus visais laipteliais atsiveria puiki Paryžiaus panorama. Galima užlipti ir į pagrindinį bazilikos kupolą, nuo kurio matomumas siekia 30 kilometrų. Kupolo varpinėje galim pamatyti ir didžiausią Prancūzijoje varpą - La Savoyarde, sveriantį 19 tonų.

Šalia bazilikos vyko kalėdinė mugė, kurioje aptikome štai tokių didžiulių nougat'ų

Monmartre'o parduotuvės, galerijos ir super jaukūs restoranėliai

Menininkų aikštė place du Tertre, tiesiog knibžda nuo įvairaus plauko ir lygio dailininkų. Kartais net sunku praeiti, nes jie tiesiog įsikibę siūlosi nupiešti portretą ar siluetą. Nerealiai gražūs paveikslai už nerealiai gerą kainą :)

Populiarūs prancūziški macarons, kurie beje, mūsų neitin sužavėjo... Gal nemie gaminti bus skanesni, reiks prašyt žmonelės :)

Sienos fragmentas

Nebežinau kur eiti... :)

Čia tinka posakis - eina kiaurai sienas :)

Dar šiek tiek bazilikos - iš kitos pusės, nespalvotai

Gerokai pasivaikščioję (metro ir autobusų mes nepripažįstam, taigi visur ir visad vaikštom pėsti. Tik taip galima pajusti tikrąją miesto dvasią) ir praalkę, pavartėme Lonely Planet knygelę ir pagal jos rekomendacijas nukulniavome į restoraną, kuris vadinasi "Chartier". Labai prancūziškas restoranėlis su visais tradiciniais patiekalais ir ypatinga valgykline aplinka :)

Užsakymas rašomas tiesiai ant staltiesės, padavėja prabėgdama vis užmeta į jį akį...

Kažin kodėl, nemėgstantys prancūzų, juos vadina sraigių ir varlių ėdikais? Velniop juos, juk tai žiauriai skanu!

O čia anties šlaunelė kepta riebaluose - confit de canard. Žiauriai skani, burnoje tirpstanti mėsytė

O čia -  bœuf saignant avec une sauce roquofort - rožinė jautiena su rokforo sūrio padažu. Tiesiog puiku.

Pilnais pilvais, nužingsniavome i Galleries La Fayette - žymiausią Paryžiaus prekybos centrą. Kainos ten irgi "pagerintos" :) kupolas keičiantis spalvas su nuostabia Kalėdine egle.

 

Antrąją dieną nusprendėme pražingsniuoti visas žymiausias Paryžiaus vietas. Pirmoji, vos už pusvalandžio kelio - miesto širdis, Notrdamo katedra. Ar žinojote, kad atstumai nuo ir iki Paryžiaus, skaičiuojami, ne nuo centrinio pašto, kaip daugumoje miestų, o nuo aikštės esančios šalia katedros. Ji yra labiausia lankoma, nemokama Paryžiaus įžymybė. Tai prancūzijos katalikų simbolis, pradėta statyti 1163, o baigta tik XIV amžiuje.

Katedros sietynas, turėjo atrodyti išties įspūdingai, kai jame degė tikros žvakės...

Už 8 eurų mokestį galima užlipti į šiaurinį katedros bokštą ir pasigrožėti nuostabia Paryžiaus panorama, mums diena pasitaikė lietinga ir apsiniaukusi, tačiau vaizdas vistiek nepakartojamas. O laiptai ir praėjimai labai siauri, turintiems viršsvorį ar klaustrofobijos problemą, rekomenduočiau nelipti. Beje ten 422 laipteliai, taigi stepas tikrai kvapą gniaužiantis :)

Čia ne tik miesto panorama, bet ir susimasčiusios gargoyle'os (nežinau kaip tiksliai verčiasi)

Tolumoje rūke matosi ir žymusis Eifelio bokštas

Louvre'as. Kadangi nesame itin entuziastingi meno gerbėjai, į Luvrą nėjome, netgi dėl tos mažytės, žymiosios Mona Lisa, prie kurios per turistus prieiti beveik neįmanoma :)

Ne triumfo arka, bet pažiūrėti irgi yra į ką.

Tuo metu mano būsena būtų galima pavaizduoti štai taip :)

Eliziejaus laukuose, arba av des Champs-Elysees vyko kalėdinė mugė,

Kurioje štai taip orginaliai kepė lašišą

Ir virė nuostabią prancūzišką svogūnų sriubą, kuri buvo brangiausia iš visų parduodamų soupe a l'oignon, bet verdama originaliai, didžiuliuose variniuose katiluose, o ne iš pokelio, kaip daugumoje tokių namelių.

Aišku mes jos paragavom. Mažutis indelis - 7 eurai. Buvo verta.

Užsukom ir į Renault saloną akių paganyti į kenceptinius elektrinius automobilių modelius.

Ir pagaliau - didingoji Triumfo Arka

Tuo metu jau buvom alkani, sušlapę ir sušalę, todėl gėrėtis arka ilgai neįstengėme, o ir prieš akis dar buvo pats Eifelis, taigi nusprendėme užkąsti. Užsukome į kavinukę Bert's, kur suvalgėme po skanų karštą pannini ir išgėrėme kavos bei arbatos.

Tuo metu kaip tik nustojo lyti, taigi su džiaugsmu, pailsėję ir beveik sausi, nulėkėme prie Eifelio bokšto

Kaipgi galima Paryžiuje nenusipirkti la baguette ir la eclere??! Hmm gerai, kad prisiminiau :)

Prie vienos iš bokšto kojų pamatėme nežmoniško ilgio eilę ir žinoma iškart į ją atsistojome. Kaip supratome eilė buvo prie keltuvo, o buvau skaitęs, kad į 2-ą bokšto aukštą galima pasikelti laiptais. Taigi išėjau į žvalgybą ir netrukus prie kitos kojos radau visiškai tuščią priėjimą prie kasų, kurios, beje 3 eurais pigiau nei keltuvų kasos, garantavo kvapą gniaužiančią (tikrąja ta žodžio prasme) kelionę laiptais. Tikrai ne lygis keltis liftu. Taigi kelionė laiptais prasidėjo. Po 422 Notrdamo katedros laiptelių, kojos čia pačios lipo aukštyn... (čia jau perkeltine prasme) :)

O štai ir pats Gustave Eifel

Labai apsidžiaugiau pamatęs lubas virš savęs ir nusprendžiau, kad kelionė jau baigta. Bet deja, tai buvo tik pirmasis aukštas, į antrąjį aukštą vedė dar didesnė galybė laiptų. O varge!

Vaizdas iš pirmojo aukšto

Bandau kažką įžiūrėti (tik nepamenu įmečiau monetą ar ne, pamenu, tik, kad sunku kvėpuoti :) )

Basilique de Sacre Coeur - iš toli

Tikrai nuostabus ir nepakartojamas žmogaus tvarinys, pastatytas per nepilnus 2 metus ir vos nenugriautas 1909 metais, tačiau paliktas, kaip puiki platforma naujosioms radiotelegrafo antenoms. Reiškiu pagarbą Eifeliui ir ne tik už bokštą, jis buvo išties puikus inžinierius ir kūrėjas!

Iš antai tos aikštės esančios apačioje fotografavome naktinį Eifelį

Vakarėjantis Paryžius

Užžiebti prožektoriai

Visas bokštas žiba lyg Kalėdų eglutė

Triumfo arka naktį, kai nelyja, sėdint ant suoliuko ir stebint visą automobilių chaosą besisukantį aplink ją.

Namas bekeičiantis spalvas iš baltos į raudoną

Eliziejaus laukai naktį

Paskutinis mūsų sustojimas prieš antrąją nakvynę - taipogi tipiškas prancūziškas restoranas Le Roi Du Pot Au Feu. 30-tųjų atmosfera tradiciniame bistro, dar kitaip šis bistro vadinamas troškinių (hotpot/pot-au-feu) karaliumi ir garsėja savo jautienos troškiniu ir su juo susijusiais patiekalais.

Labai įdomus restorano interjeras, visas nuklijuotas vizitinėmis kortelėmis.

Vynas geriamas iš butelio stovinčio ant stalo, sumoki už tai kiek išgėrei.

Žmonos patiekalas - alia šepardo pyragas su troškinta jautiena ir užkepta bulvių koše bei salotomis.

Aš užsisakiau garsųjį pot-au-feu, prie kurio buvo patiekta skrudinta bagetė ir padavėjas labai laužyta anglų kalba paaiškino, kad iš to didelio kaulo esančio lėkštėje reikia iškabinti smegenis, užtepti juos ant tos bagetės, pabarstyti jūros druska ir skanauti. Ačiū jam labai už patarimą, niekad nebūčiau taip sugalvojęs padaryti. Buvo tikrai gardu ir sotu! Kavinę rekomenduojam nuširdžiai!

Pasisotinę, vėlgi pėstute grįžome į viešbutį ir sekančią dieną patraukėme į Gare du nord, kurioje mūsų laukė Eurostar traukinys pargabenęs mus atgal pas savo nuostabiausius neklaužadas, kurie pirmą kartą per 4 metus buvo pasilikę be mūsų daugiau nei dvejoms paroms. DIDELIS nuoširdus AČIŪ mielai uošvei, kad sutiko juos prižiūrėti ir vykdyti begalinius mažųjų troliukų norus! :)

FIN