Taigi, pirmąją dieną, tik atvažiavę ir pasidėję daiktus viešbutyje patraukėme ieškoti tikro vokiško restorano su autentiška virtuve. Man kiekviena kelionė yra ne tik kultūrinė, bet ir kulinarinė, taigi be vietinių valgių ragavimo nei iš vietos :)
Pirmasis restoranėlis "Zum alten tor". Neblogas restoranas, su tikru vokišku padavėju, kuris net rusiškai keletą žodžių moka, tačiau angliškai nelabai... Sūnui buvo paserviruota visa dėžė įvairių mašinėlių, sunkvežimių ir traktorių, kad vaikas turėtų ką veikti, kol tėvai mėgausis šaltu alumi ir lauks savo valgių. Pagal užsakymą padavėjas tikrai nusprendė, kad mes itin išalkę (tikra tiesa). Ir štai atkeliavo užsakymas.
Juodasis pudingas su troškintais raugintais kopūstais, sauerkraut, ir bulvėmis.
Rūkyta, kepta karka su tais pačiais priedais (nerealiai skani)
Sūnui bratwurst dešrelė su daržovėmis ir bulvėmis
Taipogi valgėme žiauriai skanią sriubą "soljanką", kadangi, kaip jau minėjau buvom beprotiškai alkani, tai traukti fotoaparatą neberūpėjo, magėjo tik paskandinti šaukštą šioje rusiškai-vokiškoje sriubytėje. Viskas, aišku, buvo užgeriama tikru vokišku alumi, tiesiai iš bačkos, šaltu kaip ledas, mmmm....
Po kurio laiko atėjęs padavėjas pamatė tuščias lėkštes, manau jis tikrai nesitikėjo, kad mes viską suvalgysim. Tad tepasakė "očen horošo", pakėlė nykštį į viršų ir patenkintas susirinko lėkštes.
Pavalgę, gal net šiek tiek per daug, patraukėme į centrą deginti kalorijų. Labai įdomu stebėti vietinę kultūrą ir įdomybes. Pavyzdžiui, lange sustatyta kažkieno butelių/vazelių kolekcija
Šitam menui suprasti, alaus buvo išgerta tikrai per mažai :)
Vietiniai policijos atstovai, aborigenų kalba - polizei...
Muziejų sala ir kanalas šalia jos. Antroje nuotraukoje berlyno televizijos bokštas.
Toliau nužingsniavome link Unter den Linden gatvės, kuri maždaug atitiktų Londono Oxford street.
Pakeliui skanavome Starbucks kavos. Šalta ledinė kava ypač patiko mūsų mažąjam..
Unter den Linden gatvė
Bebelplatz - aikštė, kurioje vyko žymusis knygų deginimas Trečiojo Reicho laikais.
Atrodo lietutis kaupiasi (deja tik lietsargis viešbutyje liko... )
Berlyno Friedrichswerdersche bažnyčia-muziejus
Dar vienas akį traukiantis architektūros pavyzdys
Štai tokių "kioskelių" su tradiciniais vokiškais currywurst, kur tik bepažvelgsi. Ir visur prie jų nusidriekusios turistų eilės :)
Ir štai dienos pabaigai savito grožio Berlyno katedra.
Karo palikimas
Antroji diena buvo skirta senąjam zoologijos sodui. Iš tikrųjų, ten yra ką veikti visą dieną, plotai didžiuliai, žvėrelių, paukščių, žuvų ir kitokių padarų begalė... Mes vaikščiojom visą dieną, su keliomis maisto/miego pertraukėlėmis, tačiau visko taip ir nespėjome apžiūrėti. Jei skaityti kiekvieno gyvūno aprašymą, tai ten kaip Vatikane, reikėtų kelių dienų... :)
Drambliai tai ten turi ir akrobatinių sugebėjimų
Kažin kas čia ją taip išmokino??
Bezdžionių dušas
ir restoranas
Čia įsivaizduoja esantis monumentas.. :)
Meilios katytės
Bukke bruse :)
Šita ūdra itin troško emigruoti, beveik perlipo per aptvarą pas mus.
Reto baisumo paukštelis
Šerniokas vulgaris :)
Saulėje išblukęs lokiukas Knutas :)
Vieni gražiausių ir daugiausiai dėmesio sulaukiančių egzempliorių - žirafos.
Liūtė karalienė, apsvaigusi iš karščio...
Ir pabaigai pora akvariumo/terariumo gyventojų
Išėję nusprendėm pasistiprinti kebabais. Patraukėme į Lonely planet rekomenduotą, apibūdintą kaip geriausią miesto kebabinę - Schlemmerbuffet. Tikra tiesa, dioneriai puikūs, šviežiai kepta mėsytė, šilta didelė bandelė ir daug šviežių traškančių daržovių...
Trečiąją dieną skyrėme Berlyno širdžiai - Reichstagui, Brandenburgerio vartams ir shoppingo kvartalui - Potsdamerplatz apylinkėms. Beje shoppingas ten tikrai 10x nusileidžia pvz. Londonui.
Pakeliui link Reichstago apžiūrėjome Berlyno sienos likučius
Ši žymė eina per visą Berlyną, kaip tik toje vietoje, kur jis buvo padalintas į 2 dalis
pakeliui link Reichstago
Monumentas žmonėms, bandžiusiems kirsti rytų-vakarų Berlyno sieną vendeniu. Kaip suprantate tai jiems deja nepavyko...
Vėliava ant Reichstago stogo
Įėjimas į jį nemokamas (sužinojau, kad dabar norint ten patekti, reikalinga išankstinė registracija, viskas dėl tu prakeiktų teroristų..) ir eilutė prie jo tikrai verta dėmesio. Buvome sužavėti paslaugų, moderniškai vadinamo serviso, kokybe. Darbuotoja pamačiusi, kad mes su vežimėliu ir mažu vaiku einame link eilės galo, tuoj pat priėjusi paklausė ar mes norėsime eiti į vidų. Atsakėme, kad taip norėtume. Tada buvome nukreipti į kitą įėjimą, kuris pasirodo skirtas tik žmonėms su mažais vaikais, neįgaliems ir turistų grupėms.. Taigi sutaupėme geras porą valandų. Štai čia eilė...
Įėjus vidun ir praėjus metalo detektoriaus bei kuprinių apžiūrą, pasikėlėme liftu į kitą aukštą. Buvo pasiūlyti audiogidai keliomis kalbomis ir prasidėjo kelionė Reichstago kupolo viršūnės link. Pakeliui gidas paprašo sustoti ir pasižiūrėti į vieną ar kitą pusę. Pasakoja miesto istoriją. Tikrai labai labai įdomu. O pats kupolas atrodo išties labai įspūdingai
Žvelgiant į šiuos veidrodžius, juose galima pamatyti atsispindinčias, apačioje esančias, posėdžių salės kėdes. Veidrodžių sistema naudojama posėdžių salės apšvietimui.
Štai čia jos matosi iš arčiau
Kupolo viršuje esanti anga ventiliacijai
Kažkos tai paparacis :)
Išėję ir įkvėpę gryno oro (viduj labai karšta) patraukėme link Pariser platz ir Branderburgo vartų. Važinėja štai tokie turistiniai autobusai.. Nostalgija...
Ir štai - Branderbuger Tor
Kaip ir prie visų turistinių objektų Berlyne, taip ir čia, į pasą galimą įsidėti tarybinį antspaudą
Fotografija su tarybiniais "draugais" ir mano dičkis su geltonuoju Berlyno autobusu :)
Lyg tai dienai dar nepakaktų vaikščiojimo ir įžymybių apžiūrinėjimo, patraukėme link Potsdamer platz, kuri skaitosi Berlyno shoppingo širdimi.
Pakeliui apžiūrėjome paminklą holokausto aukoms
Vienas iš Potsdamer platz pastatų - Sony centras
Kol mūsų vaikinas miegojo, aplankiau gestapo muziejų, kuriam turbūt reikėtų visos dienos, kurios deja aš neturėjau...
Shoppingu sužavėti nelikome, tačiau ledai ten tikrai verti dėmesio :)
Paskanavę ledų, rimčiau užkąsti užsukome į Vapiano restoranėlį. Lietuvoje jis dar nebuvo atidarytas, Norvegijoje jo nėra iki šiol. Tuo metu pasiklioviau Lonely planet rekomendacijomis. Nusivilti tikrai neteko, kas gali būti įdomiau, kai patiekalai iš šviežių makaronų, salotos ar picos paruošiamos tiesiog kliento akyse... Kiek teko skaityti atsiliepimų iš lietuviškojo Vapiano, tai visi labai pabrėžia porcijų dydi, kad labai didelės. Vokiškąjame restorane to tikrai negalėčiau pasakyti, porcijos tikrai nepasižymėjo didumu. Bet skonis labai labai geras. Grįžęs namo, net dariau identišką patiekalą, kurį ten valgėm :) Nuotraukų deja nėra, nes buvom per daug alkani, kad ieškot fotoaparato ir leist ataušti nuostabiems pietums...
Pasistiprinę nusprendėme grįžti pro "Checkpoint Charlie", buvusios Berlyno sienos vietą, pro kurią į rytų Berlyną galėjo patekti ir iš jo išeiti užsienio piliečiai, ar vakarų berlyniečiai.
Čia Hi-flyer. Šiuo oro balionu galima pasikelti į 150 metrų aukštį ir apžiūrėti miestą.
O čia Trabi-safari. Šiais superiniais trabantais galima važiuoti į ekskursiją po miesta :)
Ir štai pagaliau checkpoint charlie. Čia, kaip ir visur, galima pamatyti praeities šmėklas besimosuojančias įvairiomis vėliavomis ir besisiūlančiomis "nusitraukti" už pinigus.
Rytų berlyno pusėje puikiai nusiteikęs sovietų kareivukas
Pažvelgus iš kitos pusės, visos praeities iliuzijos dingsta...
Paskutinė diena Berlyne skirta Charlottenburgo rūmams, jų parkams ir sodams.
Vienas is Prūsijos kaizerių
Vėlgi praeities šmėklos. Kažin kodėl šiame mieste visur vaidenasi :)
Pavargę nuo dienos kaitros ir iki soties prisivažinėję metro, susiradome piceriją, kuri vadinasi Il Casolare, garsėjančią savo "grubijoniškais" padavėjais bei nuostabiomis picomis. Picos tikrai puikios, dėl aptarnavimo nieko blogo negalime pasakyti...
Čia pica su vytintu kumpiu ir bazilikais
O čia keturių metų laikų.
Įgavę naujų jėgų nužingsniavome link paskutiniojo savo norimo aplankyti objekto - Rytinės Berlyno sienos galerijos. Tai ilgiausia likusi Berlyno sienos atkarpa, papuošta įvairiais piešiniais.
Pakeliui prisižiūrėjome įvairių įdomybių
Štai šitas pilietis tik sustojus automobiliams puola į gatvę ir ima žongliruoti kamuoliukais, tikėdamasis, kad jam už tai bus dosniai atlyginta :)
Šviesoforas dviratininkams
Vos ne Kremlius
Ir štai - žymioji Berlyno siena. Beje visame mieste pardavinejami suvenyrai su jos gabaliukais, pagal kainą, tie betono gabaliukai prilygsta, na jei ne auksui, tai tikrai sidabrui.. Realiai, kas ten žino, ar tas akmenukas įrėmintas stikle ar ant lentutės yra iš sienos, ar iš artimiausio savartyno...
Pasikultūrine patraukėme link viešbučio paskutinei nakvynei. Patekome į nerealiai stiprią liūtį. Poros minučių užteko permirkti iki siūlo galo. Ir aišku tai buvo vienintelė diena, kai nepasiėmėme skėčio. Kaip rusai sako "zakon podlosti"... :)
Bendrai kelionę galėtų atspindėti paskutinė sienos nuotrauka (tik grandinėlę nuo piršto reikėtų nuimti).
Rekomenduotume šį miestą visiems čia nebuvusiems, besidomintiems istorija ir europos kultūra. Tai tikras tautų katilas, norintys gali paragauti įvairiausių šalių valgių, nors turbūt kulinarine prasme, vokiečių virtuvė artimiausia lietuviškai. Daug, sotu ir skanu. Ir butinai didelis bokalas alaus!!
gera buvo prisiminti ta autentiska miesta :) laukiam pasakojimo tesinio ;)
AtsakytiPanaikintiReto baisumo paukstelis :DDD
AtsakytiPanaikintiZiuriu jus ne tik geri kulinarai, bet ir fotografai :) grazus kadrai!
Nesuprantu kodėl, bet man Berlynas niekada nebuvo mielas miestas... Keliavau ten pora kartų, visada buvo pilka, šalta ir nejauku. Gal reiktų sakau per Kalėdas važiuoti, kai daug lempučių ir ne taip viskas "vokiška"?.. Kažkaip nepatinka nei ta pedantiška tvarka, nei klimatas - aš, matyt, pietų žmogus - štai man koks Egiptas daug kartų maloniau, nors ir pilka, bet bent karšta :D
AtsakytiPanaikinti